captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Senukų“ įkūrėjas planuoja gaminti šilumą ir Vilniui

Prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko iš dalies valdoma bendrovė „GECO Investicijos“ Vilniuje ruošiasi gaminti šilumą iš biokuro.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko iš dalies valdoma bendrovė „GECO Investicijos“ Vilniuje ruošiasi gaminti šilumą iš biokuro.

Įmonė „GECO Vilnius“ sostinės Savanorių pr. 182A planuoja statyti biokuro katilinę: Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad įmonei neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas prieš pradedant statybas.

Bendrovės tinklalapyje nurodoma, kad gavus reikalingus leidimus katilinės statybos bus baigtos kitąmet, o investicija sieks 20–30 mln. Lt. Numatoma katilinėje deginti smulkintą medieną ir miško kirtimo atliekas.

„GECO“ biokuro jėgainė Vilniuje turėtų tapti vienu pirmųjų nepriklausomų šilumos gamintojų mieste. Projektas šiuo metu plėtojamas – vyksta derinimo darbai su sostinės savivaldybe ir kitomis atsakingomis institucijomis“, – planuoja bendrovė.

Jėgainėje numatoma įrengti kogeneraciją – gaminti ir šilumą, ir elektros energiją. Šiuo metu sostinės šilumos tiekėjas „Vilniaus energija“ neperka šilumos iš jokių nepriklausomų gamintojų.

DELFI skelbė, kad pernai pavasarį buvo prognozuojama, kad šį šildymo sezoną prie sostinės šildymo galės prisidėti ir fabrikas „Grigiškės“, tačiau bendrovė neskubėjo savo planų įgyvendinti ir laukė šilumos ūkio pertvarkos.

Mažesnių kainų nesitiki

„GECO Investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis sako, jog ši biokuro jėgainė Vilniaus mastais bus labai maža ir pagamins vos kelis procentus miestui reikalingos šilumos energijos.

„Todėl jos vienos įtaka bendrai šilumos kainai galės būti labai minimali. Jėgainė planuojama tik 25 MW galingumo, tuo tarpu Vilniui žiemą reikia virš 600 MW galios pajėgumų. Tačiau tai yra kelias, kuriuo einant galime realiai sumažinti šilumos kainas gyventojams“, – mano įmonės vadovas.

Pasak jo, šiuo metu centralizuoti miestų šilumos tinklai yra monopoliniai, jų kaina - nekonkurencinga, nors ir reguliuojama.

„Tikrą konkurenciją gali sukurti tik į rinką atėję keli ar keliasdešimt nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie kurs alternatyvą ir skatins jau esamus šilumos gamintojus veikti efektyviau“, – dėsto R. Štreimikis.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas ir Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius mano, kad Vilniuje dėl naujos biokuro katilinės kainos reikšmingai nemažės.

„Šis katilas šilumos kainai neturės reikšmingos įtakos ir dėl to kaina žymiai nesumažės. Pagal dabartinio reguliavimo tvarką šis objektas bus Kainų komisijos pripažintas nereguliuojamu, o maksimali kaina, kurią jis gali gauti už savo šilumą, t.y. „Vilniaus energijos“ dujinio kuro naudojimo kaina. Tad „Vilniaus energijai“ nebus didelio skirtumo, ar pirkti jų šilumą, ar mokėti perkant dujas ir šiuos pinigus atiduoti „Gazprom“, – mano V. Lukoševičius.

Tačiau, pasak jo, valstybei nauda bus: dalis pinigų už dujas neiškeliaus į Rusiją, o atiteks Lietuvos verslininkams.

DELFI skelbė, kad nepriklausomų šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kilovatvalandės kaina yra artima pagrindinei miesto šilumos gamintojo kainai.

Jau veikia Kaune

Analogiška įmonė „GECO Kaunas“ jau dirba Kauno mieste, kur yra pripažinta nereguliuojamu šilumos tiekėju, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis. Tiesa, šios įmonės katilas elektros negamina, t.y., dirba ne kogeneraciniu, o tik šiluminiu režimu.

Kaune nuo pernai veikianti „GECO Kaunas“ iš biokuro gamina šilumos energiją, kurią parduoda Kauno šilumos tiekėjui: šilumos tiekėjas planuoja kasmet iš „GECO Kaunas“ pirkti 110 tūkst. MWh šilumos, kas sudaro apie 7,5 proc. metinio sistemos poreikio.

Skaičiuojama, kad „GECO Kaunas“ nustojus gaminti šilumą, šilumos tiekėjo galutinė šilumos kaina Kaune padidėtų 2,33 proc.

Anot R. Štreimikio, „GECO Investicijos“ siekia plėtoti biokuro šilumines ir kogeneracines jėgaines daugelyje Lietuvos miestų, o Vilnius – vienas iš prioritetų.

„Biokuro katilinės labiausiai reikalingos tuose miestuose, kuriuose šildymui vis dar naudojama didelė iškastinio kuro dalis. Planuojame, kad biokuro jėgainė Vilniuje galėtų pradėti veiklą 2014-iais, jei laiku gausime visus reikalingus leidimus ir sklandžiai vyks katilinės statybos bei prijungimas prie tinklo“, – skaičiuoja vadovas.

VKEKK duomenimis, pernai gruodį su PVM šilumos kilovatvalandė Kaune kainavo 32,56 cento, o Vilniuje – 29,79 cento. Brangiausiai šiluma kainavo Anykščiuose (35,83 ct), pigiausiai - Molėtuose (8,38 ct).

Valdo Rakauskai su Žaboliu

Bendrovę „GECO Investicijos“ kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima bei privataus kapitalo investicijų grupė „Žabolis ir partneriai“, nurodoma įmonės tinklalapyje.

Registrų centro duomenimis, bendrovės „GECO investicijos“ akcininku yra Kipre 2007 m. registruota „Asicom Holdings Ltd“. Atitinkamai „GECO investicijos“ valdo įmones „GECO Vilnius“ ir „GECO Kaunas“.

Nuo įsteigimo 2011 m. iki 2012 m. sausio „GECO investicijos“ savininku buvo bendrovė „ZIP7“, o pastarosios savininkė yra komanditinė ūkinė bendrija „ZIP“, kurios partneriai yra Algirdas Baltaduonis, Alvydas Žabolis, Jurgis Rubaževičius, Raimondas Štreimikis, Saulius Merkys, Sigitas Petraitis ir Valentinas Belousovas.

 

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...