captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pensijų reforma: fiktyvūs pinigai arba taškai kaip krepšinyje

  Iki šiol apie pensijų reformą daugiau kalbėta, nei daryta. Lietuvoje ruošiama pensijų sistemos pertvarka, kurios tikslas sukurti sistemą, leisiančią pensijoms didėti didėjant žmonių algoms, o ne tik dėl politikų geros valios.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Iki šiol apie pensijų  reformą daugiau kalbėta, nei daryta. Lietuvoje ruošiama pensijų sistemos pertvarka, kurios tikslas sukurti sistemą, leisiančią pensijoms didėti didėjant žmonių algoms, o ne tik dėl politikų geros valios.

„Pensijų reforma iš dalies yra padaryta, pensiniai fondai yra sutvarkyti, o „Sodros“ sistemoje reikalinga apsispręsti dėl vieno varianto: pensiją skaičiuosime pagal švedišką ar vokišką modelį, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Rimantas Jonas Dagys. – Jeigu mes nedarysime šitos sistemos, mūsų pensijos paprasčiausiai neaugs.“

Švediškas ir vokiškas modeliai

Modeliai skiriasi pagal tai, kaip gyventojai mato jų kaupiamą pensiją. Atitinkamai svarstoma, kuris modelis dirbančiuosius labiau skatina imti algą ne „vokelyje“. Vokiško modelio idėja: leisti dirbantiesiems kaupti taškus, kurie skaičiuojant pensiją pavirs pinigais, švediškojo – leisti matyti pensijos sąskaitoje sukauptą sumą teoriniais pinigais. Iš tiesų pinigai nėra kaupiami: kiek jų surenkama, tiek ir paskirstoma esamiems pensininkams.

„Vokietijoje yra skaičiuojama taip: už kiekvienus dirbtus metus žmogui yra priskaičiuojami taškai, o kai jis sulaukia pensinio amžiaus, taško vertė yra dauginama iš taškų skaičiaus ir taip apskaičiuojama būsima pensija. Tuo metu Švedijoje yra tariamųjų sąskaitų sistema: nors lėšos sumokėtos į pensijų sistemą yra čia pat išleidžiamos pensijoms, kaip ir pas mus, bet fiktyviai yra skaičiuojama, lyg tos lėšos būtų kaupiamos. O kai lėšos kaupiasi, kiekvienais metais reikia priskaičiuoti palūkanas“, – paaiškina Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka.

Jis dėsto, kad toks pensijos kaupimas gyventojams gali būti patrauklus, nes jį galima palyginti su žmonėms pažįstamu pinigų kaupimu banke. Gyventojui išėjus į pensiją, jo sukaupta suma yra padalinama išmokoms iki gyvenimo pabaigos, atsižvelgiant į statistinę gyvenimo trukmę.

 „Šita sistema žmonėms atrodo patrauklesnė, kadangi jie įsivaizduoja, kad turi pinigų, nors jie jų negali pasiimti, kol nesulaukia pensijos, o ir sulaukę pensijos visų pinigų pasiimti negali. Lietuvoje švediško modelio šalininkai mano, kad žmonėms tokia sistema būtų patrauklesnė ir jie noriau mokėtų mokesčius „Sodrai“, – sako ekonomistas.

R. Lazutka dėsto, jog vokiškas modelis taip pat gali būti patrauklus ir juokauja, kad tai galima susieti su gyventojų pomėgiu skaičiuoti taškus.

„Antra vertus, galbūt būtų labiau suprantama, jeigu būtų įvesta taškų sistema, tuo labiau Lietuvoje, kur taip mėgstamas krepšinis. Taip būtų skaičiuojamas atitinkamas taškų skaičius, kurį įmetei per savo profesinio gyvenimo laikotarpį“, – šmaikštauja ekonomistas.

Šiuo metu Lietuvos modelis artimesnis vokiškajam

Pagal dabartinį pensijų skaičiavimo modelį Lietuva yra artimesnė vokiškajai sistemai: viena iš pensijos dalių yra skaičiuojama atsižvelgiant į atlyginimo dydį.

R. Lazutka primena, kad dabar Lietuvoje už kiekvienus dirbtus metus pensijai yra priskaičiuojama po 0,5 proc. buvusios algos į antrą pensijos dalį, kai Vokietijoje vietoje procentų yra skaičiuojamas taškas. Jis mano, kad skaičiuoti taškais būtų paprasčiau.

Be to, skaičiuojant taškais lengviau gali būti koreguojama taškų vertė, pavyzdžiui, ekonominio nuosmukio metu, priešingai nei skaičiuojant teoriniais pinigais, už kuriuos numatytos palūkanos.

„Dabar Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema gali būti lengvai paveikiama politikų, nėra griežtos tvarkos arba taisyklių ir, viena vertus, tai galima pateisinti, kai ekonomika smunka, mokančių įmokas į „Sodrą“ mažėja, o pensininkų yra tiek pat. Taigi mažinti pensijas būtų logiška pagal esamas lėšas „Sodroje“, tačiau tai būtų labai nepriimtina pensininkų atžvilgiu“, – dėsto ekonomistas.

Pasak jo, dabartinę sistemą galima vadinti ir lanksčia, ir lengva manipuliuoti. Tačiau jis priduria, jog esant tokiai sistemai reikėtų numatyti, kad ilgalaikių įsipareigojimų palaipsniui didinti pensijas nėra: jos didinamos, kai pinigų yra, o kai nėra – pensijoms skolinamasi, bet jos nemažinamos.

Ekonomistas primena, kad ir dabar Lietuvoje veikianti pensijų apskaičiavimo sistema yra paplitusi Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, tad nukopijuoti sėkmingai kitoje šalyje veikianti modelį dar nereiškia, jog jis veiks Lietuvoje.

„Fundamentalūs veiksniai yra dirbančiųjų ir pensininkų dalis visuomenėje, dirbančiųjų žmonių algų dydžiai. O tai, ar žmogus dirba šešėlyje, nepriklauso nuo pensijų sistemos, nes žmogui svarbu dabar turėti darbą ir „vokelį“, nes jam šiandien reikia eiti į parduotuvę. Jo pasirinkimas, matyt, yra tik toks: ar tu gali įsidarbinti darbdavio pasiūlytomis sąlygomis, ar būsi bedarbis. Todėl aišku, kad pensija žmogui dabar negali būti aktuali tiek, kiek pajamos“, – apibendrina jis.

Dalį pensijų – į biudžetą

Reformuojant pensijų sistemą pasiūlyti ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, numatyti „Sodros“ rezervą, taip pat bazinę pensiją mokėti ne iš „Sodros“ biudžeto, o iš valstybės. Skaičiuojama, kad jeigu bazinė pensija būtų apie 400 litų, tam reikėtų apie 1,2 mlrd. litų per metus iš valstybės biudžeto.

R. Dagys sako pritariantis pasiūlymui bazines pensijas mokėti iš valstybės biudžeto, nes jos nėra mokamos priklausomai nuo „Sodrai“ sumokėtų mokesčių, todėl atitinkamai turėtų būti dengiamos iš kitų mokesčių.

Jis sako, jog vykdant pensijų reformą dabar politikams belieka apsispręsti, kokį modelį pasirinkti ir atitinkamai priimti įstatymų.

„Aš linkęs prie švediško modelio, nes jame yra daugiau galimybių, bet jeigu tai stabdo pensijų reformos sistemą, aš esu linkęs ieškoti kompromiso, nes jos ne tiek daug skiriasi, kad mes galėtume stabdyti pačią pensijų reformą“, – teigė R. Dagys.

Trečiadienį „Dėl pensijų sistemos pertvarkos gairių“ į posėdį rinkosi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close