captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas iš A. Zuoko verslo atėmė žemę Sereikiškių parke

Vilniaus mero Artūro Zuoko verslo valdomi teniso aikštynai sostinės Sereikiškių parke liko be žemės. Teismas panaikino nuomos sutartį, kuria ši žemė išnuomota A. Zuoko bendrovei „BNA Grupė“.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Vilniaus mero Artūro Zuoko verslo valdomi teniso aikštynai sostinės Sereikiškių parke liko be žemės. Teismas panaikino nuomos sutartį, kuria ši žemė išnuomota A. Zuoko bendrovei „BNA Grupė“.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) žemę atima ne tik iš mero verslo. Į mėsmalę pateko ir daugelį metų prie Sereikiškių parko veikianti Stasio Juškaus galerija. Jos savininkai dabar su savo pastatu nieko negali daryti. Nors per teismą siekta suformuoti Vilniaus pilių rezervato žemės sklypą, galerija į šią teritoriją net nepatenka.

Sutartis pripažino neteisėtomis

Keletą metų trukusio teismų maratono dėl Sereikiškių žemės išnuomojimo rezultatas – pernai, gruodžio 28 d., priimta ir jau įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) nutartis.

LAT teisėjų kolegija negaliojančiomis pripažino žemės nuomos ir panaudos sutartis, sudarytas su „BNA Grupe“, S. Juškaus galeriją valdančia bendrove „Vilnius ir dailė“, Lietuvos liaudies kultūros centru bei bendrove „Magreira“. Pastaroji valdo šalia S. Juškaus galerijos esančius Kirdėjų rūmus – apleistą istorinį pastatą, kurį verslininkai ketino paversti viešbučiu, tačiau ambicingų planų neįgyvendino.

Beje, viena ginčo šalis – Kirdėjų rūmus valdanti „Magreira“ – pati prašė LAT pripažinti savo žemės nuomos sutartį negaliojančia. LAT nutartyje nurodyta, kad ši bendrovė „jau nuo 2008 metų nevykdo įsipareigojimų pagal ginčijamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, t. y. nemoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio“. „Magreirai“ pernai vasarą iškelta bankroto byla.

D. Juškus: tapome svetimo karo aukomis

Galerijos savininko S. Juškaus sūnus Donatas Juškus DELFI teigė, jog daugiau nei du dešimtmečius prie Sereikiškių veikianti galerija pateko į nepavydėtiną padėtį. Esą panaikinus nuomos sutartį, žemės po pastatu netekę galerijos savininkai yra bejėgiai ir negali netgi, pvz., įsirengti papildomo lango savo pastate.

„Mūsų galerija liko be žemės. Pastatai, nuosavybės teise priklausantys žmonėms, negali būti be žemės. Negali nei įvažiuoti pas save į teritoriją, nei statyti mašinų. Gali mus aptverti, gali stumdyti, kaip nori. Detaliųjų planų negalėsime parko teritorijoje ruošti. Negalėsime nei pastato rekonstrukcijų, nei nieko kito daryti. Neturėdami žemės, net negalėsime pastato parduoti“, – patiriamus apribojimus vardijo D. Juškus.

Pašnekovo teigimu, ginčas teismuose užvirė dėl Vilniaus pilių rezervato teritorijos, kurią perbraižyti siekė rezervato direkcija ir su prašymu ginti viešąjį interesą į teismą kreiptis nutarusi Generalinė prokuratūra. Tačiau žemė, ant kurios stovi galerija, į rezervato teritoriją net nepatenka.

„Visas tas sklypas patenka į rezervatą, tiktai mūsų dalis sklypo nepatenka. Ir mūsų daliai naudojamas visai kitas reglamentas. Bet mes vis tiek esame to bendro sklypo dalininkai“, – kalbėjo galerijos savininko sūnus.

D. Juškaus žodžiais, sąmyšis dėl žemių Sereikiškėse prieš keletą metų prasidėjo nuo nuogirdų, esą teniso aikštynuose šeimininkaujantis A. Zuoko verslas planuoja statybas šioje teritorijoje.

„Jie išgirdo, kad A. Zuokas čia nori kažkokias statybas vystyti Pilių rezervate. (...) Buvo pagrindinė mintis – kad A. Zuokas nieko negalėtų pasistatyti. Pradėjo eiti kažkokios „legendos“ (apie planuojamas statybas – DELFI). Sukėlė šurmulį ir pradėjo blokuoti veiksmus. Viskas baigėsi teismais. Esą vienintelis būdas sustabdyti merą buvo prašyti teismą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus tarybos sprendimais patvirtintas žemės nuomos sutartis. Ką teismas ir padarė. (...) Byla labai politizuota. Nežinau, kokie čia interesai ir norai. Kai tarpusavyje kariauja – tai vienas dalykas. Bet kai jie stumdo privačius žmones, kaip mūsų galeriją, nenorėčiau su tuo sutikti“, – tęsė pašnekovas.

Į svetimą karą patekę ir teisę į žemę praradę galerijos savininkai rankų nenuleidžia. Jie LAT nutartį skųs kasacine tvarka ir neatmeta galimybe savo teises ginti ir ne Lietuvos teismuose.

„Kasacine tvarka galima kreiptis į Aukščiausiąjį teismą. Ką mes ir darysime. Paskui ketiname kreiptis ir į tarptautines teisines institucijas“, – sakė D. Juškus.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close