captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euras Lietuvoje turėtų būti jau 2015-aisiais

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 metais prisijungti prie euro zonos.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 metais prisijungti prie euro zonos.

„Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo“, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

A. Butkevičiaus teigimu, komisija vykdys monitoringą, stebės, ar nenutolstama nuo Mastrichto kriterijų.

Premjeras taip pat pridūrė, jog, siekiant sumažinti infliaciją, prievartinių priemonių imamasi tikrai nebus.

„Prievartinių priemonių tikrai nebus. Reikia pripažinti, kad tai būtų visiškai nepopuliaru ir Europos Komisija tą pastebėtų. Ir tada, jeigu įsivestume eurą, pašoktų tikriausiai ir infliacija“, – prognozavo A. Butkevičius. 

Jam antrino ir V. Vasiliauskas, teigdamas, jog nesinorėtų pakartoti 2006 metų scenarijaus, kuomet Lietuvai sklandžiai į euro zoną įsilieti nepavyko.

„Esame įsitikinę, kad dirbtinių veiksmų (infliacijai reguliuoti, – ELTA) nereikėtų daryti. Kalbėti apie dirbtines priemones nereikėtų, nes konvergencija yra esminis dalykas, ir patikimas, solidus įsiliejimas į euro zoną yra tai, ko mes siekiame“, – kalbėjo jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažymėjo, jog, kalbant apie atitikimą Mastrichto kriterijams, svarbiausi du faktoriai – biudžeto deficitas (fiskalinė drausmė) ir infliacija.

„Tiesiog matome langą, kad infliacijos vykdymo kriterijaus prasme galime jį vykdyti. Labai svarbu yra tvarumas. Turint fiksuotą lito ir euro kursą bei valiutų valdybos modelį, esminis momentas yra administracinės kainos. Į tai ir bus nukreiptos visų valstybinių institucijų jėgos, kad kainos nekiltų“, – pabrėžė V. Vasiliauskas. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipė dėmesį, jog valstybės skolos kriterijų Lietuva atitinka su labai didele atsarga, o viešųjų finansų deficito punktas bus patenkintas, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės drausmės pagal tai įtvirtinantį įstatymą.

„Mastrichto kriterijai nėra kažkas tokio prasimanyto, kad tik būtų kankinamos tos šalys, kurioms reikėtų euro. Atitikimas Mastrichto kriterijams reiškia, kad šalies ekonomika vystosi tvariai ir sveikais pagrindais (...). Jeigu mes neleisime susidaryti burbulams nekilnojamo turto ar kitose rinkose, jeigu mes valdysime šešėlinę ekonomiką, mums pavyks normaliai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis atitiks tuos kriterijus ir tai reikš, kad mes esame iš tikrųjų pasirengę įsivesti eurą“, – reziumavo jis. 

Prezidentė pasigenda konkretaus pasiruošimo plano
 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas.

„Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros – parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau – koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas. Kol kas nei plano, nei laiko negirdžiu ir nematau“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.
 
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...