captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip keisis mokesčiai? Ekspertų laukia iššūkiai

Atsakymus į klausimus, kaip keisis mokesčiai, kurie mažės, kurie didės, o kurių nebeliks, iki metų vidurio turėtų pateikti premjero suburta darbo grupė. Tačiau jau dabar aiškėja, kad ekspertams kils daugybė problemų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Atsakymus į klausimus, kaip keisis mokesčiai, kurie mažės, kurie didės, o kurių nebeliks, iki metų vidurio turėtų pateikti premjero suburta darbo grupė. Tačiau jau dabar aiškėja, kad ekspertams kils daugybė problemų.

Atsitvers tylos siena

Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus inicijuota darbo grupė dėl mokesčių sistemos pertvarkos jau vakar rinkosi į pirmąjį posėdį. Darbo grupės nariai dar tik tariasi, kuriuos klausimus nagrinėti.

Tačiau darbo grupė kol kas net nėra sutarusi dėl mokesčių, kurių keisti tikrai neplanuoja.

„Gali būti visko, gali nebūti nieko“, – paklaustas apie mokesčių pakeitimus kalbėjo darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas.

Kol kas aišku tik viena: darbo grupės nariai apie komisijoje svarstomus dalykus viešai nekalbės.

„Kokių nors tarpinių komentarų, kol darbo grupė nebaigs darbo, nebus. Todėl, kad tai gali veikti darbo grupės veiklą, darbą, daryti įtaką politikams, – kaip jie ten supras, kaip interpretuos. Kad būtų tvarkingas ir nuoseklus darbas, tarpinių diskusijų neviešinsime“, – apie pirmojo darbo grupės posėdžio susitarimus kalbėjo S. Jakeliūnas.

Nesutarimų nebus?

Premjero suburtoje darbo grupėje – skirtingų ideologinių srovių atstovai: ir dešinieji, ir kairieji. Ar darbo grupės nariams pavyks suderinti požiūrius? Juk vieni pasisako už visišką ekonomikos laisvę, kiti – už griežtesnį jos reguliavimą.

„Iš pirmo pasitarimo, iš pirmo susitikimo toks įspūdis tikrai nesusidarė. Žmonės tikrai kompetentingi ir profesionalūs. Ideologiniai skirtumai kol kas tikrai neišryškėjo ir gal neišryškės. Dominuoja kompetencija, pragmatiškumas ir realybės suvokimas“, – vakar dėstė S. Jakeliūnas.

Darbo grupės narys, Vilniaus universiteto dėstytojas ekonomistas Romas Lazutka nurodė, kad per pirmąjį posėdį tiesiog buvo apsikeista nuomonėmis. „Kiekvienas bandėme pasakyti, kokios tos problemos aktualesnės kiekvienam. Ir daugiau šnekėjome apie Gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas“, – kalbėjo R. Lazutka.

Svarstys ir progresinius mokesčius

Ar darbo grupė svarstys ir progresinius mokesčius apie kuriuos taip dažnai šneka kairiųjų vadovai? Ir taip, ir ne. „Mes kalbėjome, kas yra tas progresyvumas – tiek mokesčių, tiek visos sistemos, ir nėra vienareikšmiško atsakymo. Remdamiesi ta objektyvia analize bei vertinimu mes ir teiksime siūlymus dėl galbūt progresyvumo, – nesakau didinimo ar mažinimo, – bet progresyvumas kaip tokia sritis yra ir bus apžvelgiama ateityje“, – tiesiai neatsakė darbo grupės vadovas S. Jakeliūnas.

Darbo grupės narė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva patikslino: „Bus svarstomas ir mokesčių progresyvumas. Pradžioje atsispirsime nuo analizės, kiek dabar sistema yra progresinė, – ir dėl progresyvaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris yra pagal formulę skaičiuojamas, ir dėl tų pačių „Sodros“ įmokų ribų nebuvimo, kas irgi daro „Sodros“ sistemą labai progresinę.“

Darbo grupės nariai iki pat birželio į posėdžius ketina rinktis kas kelias savaites.

***

Ekonomistas Jonas Čičinskas:

Pati idėja mažinti darbo apmokestinimą – priimtina. Darbdaviams labai daug kainuoja samdyti žmones ir mokėti mokesčius, bet ten sunkiai galima ką padaryti, išskyrus vieną dalyką. Darbdaviams didžiausią dalį sudaro įmokos į socialinio draudimo fondą – 31 proc., o asmuo, gavęs atlyginimą, moka 3 proc. „Sodrai“ ir 6 proc. sveikatos apsaugai. Šiuo atveju galima galvoti apie perskirstymą: sumažinti darbdavio mokamą dalį ir padidinti asmens. Matyt, čia būtų galima kalbėti apie būtinumą prisidėti prie didesnių pensijų arba geresnės sveikatos apsaugos.

Bet problema yra ta, kad reikia sumažinti darbdavių juntamą apmokestinimą. Tad lengviausias žingsnis mokesčius perkelti nuo darbdavių žmonėms, kurie gauna pajamas. Juolab kad uždirbamų pajamų lygis stumiamas aukštyn, prie 1 tūkst. litų minimalaus atlyginimo.

Vienas variantų – labiau apmokestinti kapitalą. Tačiau tai rizikinga. Tiesa, Lietuvoje jis apmokestintas 15 proc. – mokestis yra beveik žemiausias Europoje. Tik Rumunijoje ir Airijoje rasime mažesnį – 12,5 ir 13 proc. – apmokestinimą.

S. Jakeliūno vadovaujama darbo grupė, matyt, pasiūlys plėsti apmokestinimo bazę. Mes neturime nekilnojamojo turto mokesčio ir šiuo aspektu Europoje jau greitai būsime balta varna. Automobilių registravimo mokesčio neturime, estai ir latviai netgi turi. Gali atsirasti kokie energijos ar aplinkosaugos mokesčiai.

***  

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, Vyriausybės darbo grupės narė Kaetana Leontjeva:

Mes siūlytume peržiūrėti mokesčių skaičių ir atsisakyti pačių neefektyviausių, kuriuos administruoti kainuoja brangiai, o jie atneša mažai pajamų į biudžetą. Dabar iš penkių mokesčių Lietuva surenka 91 proc. mokestinių pajamų, o iš kitų 20-ies – tik apie 9 proc. Tad iš tiesų yra tokia didelė disproporcija: sukuriama nepagrįsta bei nereikalinga mokesčių administravimo našta ir mokesčių mokėtojams, ir mokesčių administratoriui. Jų yra daug, tų mokesčių. Pavyzdžiui, palikimo mokestis, iš kurio surenkama apie 3 mln., arba žemės mokestis, kurio administravimo išlaidos viešai neatskleidžiamos, bet teigiama, kad surenkama daugiau, negu išleidžiama. Tai irgi daug ką pasako apie to mokesčio efektyvumą.

Be to, mes siūlome mažinti darbo pajamų apmokestinimą ir panaikinti tą iliuziją, kad darbdavio mokamos „Sodros“ įmokos nėra žmogaus atlyginimo dalis. Iš tiesų tai yra žmogaus atlyginimas ir minimali alga Lietuvoje sudaro ne 1 tūkst. litų – 1311 litų, tai yra žmogaus atlyginimo dalis. Siūlome perkelti, parodyti, kas yra tikrasis mokesčių mokėtojas, perkelti tą dalį asmeniui. Žmogaus pajamos dėl to neturėtų pasikeisti, o iliuzija turėtų išnykti.

Siūlome įvesti „Sodros“ įmokų ribas, nes egzistuoja ribos išmokoms. Kai žmonėms atskaičiuojama pensija, neatsižvelgiama į visas pajamas. O kai skaičiuojamos įmokos, nepagrįstai mokama nuo visų pajamų. Tai didžiulis socialinis neteisingumas, nes iš žmonių imamos net ne įmokos, o mokesčiai, už kuriuos jie išėję į pensiją nieko negauna.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...