captcha

Jūsų klausimas priimtas

Greitųjų kreditų ėmimas neretai tampa tarsi pagirių gydymas alkoholiu

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų pažįstama situacija: iki algos likę savaitė ar kelios dienos ir kaip tyčia sugedo automobilis ar koks kitas darbui ar kasdienai mirtinai reikalingas prietaisas ar daiktas, o kišenėse švilpauja vėjai. Be kai kurių dalykų keletą dienų išgyvensit, tačiau kiti reikalingi kaip oras – tai ką darysit?
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų pažįstama situacija: iki algos likę savaitė ar kelios dienos ir kaip tyčia sugedo automobilis ar koks kitas darbui ar kasdienai mirtinai reikalingas prietaisas ar daiktas, o  kišenėse švilpauja vėjai. Be kai kurių dalykų keletą dienų išgyvensit, tačiau kiti reikalingi kaip oras – tai ką darysit?

Vieni prašys artimųjų pagalbos, o kiti pagaliau susivilios galimybe pasiskolinti iš greitųjų kreditų bendrovių, kurių, rodos, pridygo kaip tų grybų po lietaus.

Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigų galima gauti nusiuntus SMS žinutę, užsiregistravus internete, apsilankius pašte ar prekybos centre, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų.

Kartais šie kreditai tampa išsigelbėjimo šiaudu, o kartais padeda riebų minusą Jūsų istorijoje. Tad kada verta, o kada ne susivilioti greita paskola?

Ima kreditus, kad padengtų ankstesnius

„Kreditą paėmiau, nes truputėlį vėlavo alga, o už butą reikėjo mokėti čia ir dabar. Tokios sumos – 600 Lt – negalėjau pasiskolinti iš draugų ar giminių, tai man teko kreiptis [dėl greitojo kredito], bet šitą dalyką išsprendžiau greitai, nes bijojau įklimpti“, – sako Violeta, kuri naudojosi greitaisiais kreditais.

Pasak paskolų brokerio Artiomo Zagadovo, dažniausia problema ta, kad žmonės pasiima kreditus ir negali jų atiduoti. „Ir tada, nežinodami, ką daro, jie eina ir ima kitus kreditus, kad padengtų tą pirmąjį kreditą. Turėjom atvejų, kad ateidavo žmonės, kurie turėjo apie 13 paskolos sutarčių. Suma, kurią aš pačią didžiausią mačiau iš greitųjų kreditų, buvo 130 tūkst.“, – prisimena A. Zagadovas.

„Tuo metu reikėjo pinigų, tad paėmiau. Nuo tada ir prasidėjo mano problemos. Ėmiau vieną kreditą po kito, kad padengčiau esamas skolas. Pinigus greitai išleisdavau, o atiduoti tekdavo kur kas didesnes sumas. Tad skolos tik augo.

Vienu momentu net nežinojau, kiek ir kam esu skolinga. Pradėjo augti dideli delspinigiai. Buvo ir tokių atvejų, kad susidarė 6 kartus didesnė suma nei pasiskolinau. Net nesuskaičiuočiau, kiek iš viso buvau skolinga, bet tikrai nemažai“, – pasakoja Ana.

Tokių ir panašių istorijų sutinkama ne viena. Greitųjų kreditų  įmonės aktyviau Lietuvoje pradėjo steigtis nuo 2008 metų. Šiuo metu juos teikia 41 įmonė, kuri yra prižiūrima Lietuvos banko.

Rinka kasmet dvigubėja

Šis verslo sektorius 2009–2010 metais, rinkos dalyvių teigimu, pasiekė didžiausią piką. Pastaraisiais metais jis demonstruoja taip pat didelį augimą, kurį, pasak Lietuvos banko, būtų galima vadinti net neracionaliu.

Pvz., išduotų greitųjų kreditų suma nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. sausio šoktelėjo nuo kiek daugiau nei 40 mln. iki 83 mln. Lt, taigi daugiau nei dvigubai.

„Vienas iš rodiklių, kad rinka kasmet dvigubėja, tai toks gana objektyvus. Po to galima pasižiūrėti, kiek giliau – dešimtadalis žmonių skolinasi jau esamiems įsiskolinimams padengti, kas taip pat rodo tokį neracionalų grūdą. Tai praktiškai pagirių gydimas alkoholiu“, – teigia Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

„Pačioje pradžioje įmonės neturėjo patirties, bet per tą laiką sukaupė informacijos, prisidėjo ir reglamentavimas, vartotojų apsaugos reikalavimai, kurie irgi turėjo įtakos, kad mokumas pradėtas vertinti daug labiau, ir įmonės pačios patyrė, kad tikrai negalima paviršutiniškai teikti kreditų“, – teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Dar prieš pat naujus metus Lietuvos banko priežiūros taryba atliko tyrimą ir, patikrinusi keturias greitųjų kreditų įmones, trims iš jų pritaikė poveikio priemones už netinkamą kredito gavėjų mokumo vertinimą ir kitus teisinius nusižengimus.

„Nuo šiol kiekvienas kredito davėjas turės vertinti tiek pajamas, tiek įsipareigojimus, tiek turtą ir, tik įsitikinęs, kad klientas yra mokus ir gebės išsimokėti, tik tokiu atveju bus galima išduoti paskolą.

Taip pat bus taikoma 40 proc. taisyklė, kuri taikoma metus ir daugiau bankams, kad įmokos už kreditą negalėtų viršyti 40 proc. tvarių pajamų“, – sako V. Šapoka.

„Greitųjų kreditų įmonės tiek pradžioje, tiek ir dabar paslaugas teikia iš savo vidinių įmonės lėšų. Kiekvieną kartą įmonė, suteikusi kreditą, jei netinkamai įvertino klientą, rizikuoja prarasti savo lėšas – ne kaip bankai indėlininkų lėšas, o savo, nes tai grynai yra įmonės atsakomybė“, – tvirtina L. Valickas.

Greituosius kreditus ima 14 proc. lietuvių

Pasak Lietuvos smulkiųjų kreditų asociacijos, kuriai priklauso 13 greitųjų kreditų įmonių iš 41 Lietuvoje vykdančių veiklą, valdybos pirmininko L. Valicko, šia paslauga naudojasi apie 14 procentų t. y., apie 400 tūkst. lietuvių: „Anksčiau žmonės ėmė gal ne visai racionaliai, buvo tokių, kurie norėjo jų pagalba tik prasimanyti lėšų, o dabar žmonės aiškiai pasveria, kada galės grąžinti – klientas tapo racionalesnis“.

Anot Lietuvos banko, aktyviausiais greitųjų kreditų klientais galima vadinti jaunimą iki 25 m., jiems tenka 36 proc. visų sutarčių. Asmenims nuo 25 m. iki 35 m. tenka 27 proc., nuo 35 m. iki 50 m. – 26 proc., per 50 m. – 11 proc. visų sutarčių.

„Su jaunu amžium natūraliai yra daugiau problemų, nes tie asmenys neturi įgūdžių skolinantis, planuojant savo finansus.  Jei nebūtų greitųjų kreditų, tai būtų kažkas kitas, kur jie elgtųsi neatsakingai – čia yra jų problema“, – mano kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielius.

Gali pražudyti net viena paskola

Pirmą savo kreditą Ana pasiėmė prieš ketverius metus. Pamatė internete reklamą, kad siūlo gauti paskolą nemokamai, tad sugalvojo išbandyti naują paslaugą, ypač kai viskas taip paprasta ir net nereikia iškelti kojos iš namų. Tad po 10 minučių pinigai jau buvo sąskaitoje.

„Sutartyje buvo nurodyta, jog laiku negražinus kredito, bus skaičiuojami delspinigiai po 2 proc. už kiekvieną dieną nuo pasiskolintos sumos. Pora kartų prasitęsusi kreditą aš gražinau skolą. Atidaviau tiek, kiek ir pasiskolinau. Šį kartą mokėjau tik pratęsimo mokestį.

Ta pati greitojo kredito įmonė pasiūlė man galimybę pasiskolinti jau didesnę pinigų sumą, jau su nemažom palūkanomis. Net nesuskaičiuočiau, kiek bendroj sumoj buvau skolinga, bet tikrai nemažai“, – prisimina Ana.

„Net viena paskola gali fizinį asmenį pražudyti, jei jis yra pats savaime neatsakingas, ir finansų įstaigai priekaištauk nepriekaištavęs, ji nieko negali padaryti“, – sako A. Kisielius.

Ana pasakoja, kad viena greitųjų kreditų įmonė kreipėsi į antstolius, kurie areštavo jos banko sąskaitas: „Kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuotas tam tikras procentas iš mano algos. Už skolos išieškojimą man priskaičiavo dar nemažą mokestį. Artimieji apie skolas sužinojo iš laiškų, kuriuos siųsdavo laiku negrąžinus kredito. Jie susirūpindavo, tačiau aš įtikindavau, jog viskas yra gerai ir viską apmokėsiu. Kiekvieną dieną bijodavau, kad ateis laiškas ir jie vėl pradės tuo domėtis“.

Uždraus siūlyti naudą nesusijusią su paslauga

Kaip minėjo ir Ana, jos žvilgsnį patraukė ir susidomėjimą pakurstė reklama internete ir tas stebuklingas žodis „nemokamai“. Skolintis skatinanti reklama greituosius kreditus prižiūrinčioms institucijoms kelia nemažą galvos skausmą.

„Kalbant apie naudą, kuri gali būti siūloma, ir teisės aktai to neapriboja, tai Lietuvos bankas parengs įstatymų projektą, kuris uždraus siūlyti naudą, kuri nėra susijusi su paslauga – aš kalbu apie nemokamas picas ir pan. dalykus“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaigų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V. Šapoka.

„Jei žiūrėtume nuo 2008 m. iki 2012 m. imtinai, tai būtų galima konstatuoti, kad greitųjų kreditų reklamos kiekiai kasmet augo vidutiniškai 30 proc.“, – teigia reklamos agentūros „Inspired“ vadovas Vasaris Oržekauskas.

Pašnekovo teigimu, 2008 metais besireklamuojančių greitųjų kreditų įmonių buvo vos 12, tuo metu 2012-aisiais – jau 29-ios.

Imančiais greituosius kreditus bankai nepasitiki

„Bandymas sukontroliuoti rinkodarą truputį kvepia kova su vėjo malūnais, nes tos reklamos yra begalė“, – pastebi V. Šapoka.

Dar vienas aspektas, kurio nevalia nepaminėti, tai greitųjų kreditų ėmimo reikšmė jūsų kreditingumui. Į mus kreipėsi jauna moteris, kuriai naudojimasis šiais  kreditais užsuko  ratą problemų.

„Pardavėme savo butą, nes norėjome  pirkti naują. Kreipėmės į banką dėl paskolos, buvome gan optimistiškai nusiteikę, nes algos neblogos, pradinis įnašas yra, o ir banko konsultantas nuteikė optimistiškai. Mums pasakė, kad teks kiek luktelti, nes bankas nori patikrinti, ar neturime įsiskolinimų, ar nedelsėme mokėti kokių nors mokėjimų“, – pasakojo būsto paskolą pasiimti norėjusi Jolanta.

Paskolų brokeris A. Zagadovas pataria klientams pirmiausiai kuo greičiau atiduoti kreditus, o tik tuomet kreiptis į banką.

„Bankas į greituosius kreditus žiūri labai skeptiškai, jis įvertina, kad gal žmogus yra finansiškai nestabilus ir nežino, ką daro. Nes jei jis prisiėmė greitųjų kreditų, kurių metinės palūkanos siekia net iki 200 proc., vadinasi, žmogus nesupranta, kad jis pasiėmė 100 litų, o metų gale jam reikės atiduoti 300 litų. Tad jis nėra finansiškai stabilus ir ateityje su juo gali kilti problemų“, – aiškina pašnekovas.

„Buvome ramūs, kol mums pranešė, kad paskola nebus suteikta dėl to, kad kelis kartus naudojomės įvairių greitųjų kreditų paslaugomis. Visiškai nesvarbu, kad kreditus gražinome laiku. Pasak bankų, mes šia paslauga naudojomės per dažnai“, – teigė Jolanta.

Anot V. Šapokos, faktą, kad žmogus naudojasi greitųjų kreditų įmonių paslaugomis, kiekvienas bankas vertina individualiai.

„Esame girdėję tokių atvejų, kad į tokį klieną žiūrima neigiamai“, – pripažįsta jis.

Geriau nepakliūti į „Creditinfo“ sąrašus

Pabandėme ir mes išsiaiškinti, kaip bankai reaguoja į greitųjų kreditų įrašus istorijoje, jei nori pasiimti paskolą. Į banką keliavo mūsų herojė, kuri kartą buvo pasiėmusi kreditą. Ji konsultantės pasiteiravo, ar bankas jai suteiktų paskolą mašinai. Žinoma, prašė kiek mažesnės sumos nei ponia Jolanta. Mūsų herojė dirbanti, gauna nuolatines pajamas.

Ištrauka iš pokalbio banke:

Mergina: Ar nebūtų problema tai, kad aš esu ėmusi paskolą iš greitųjų kreditų [įmonės]?

Konsultantė: Priklausomai nuo to, kiek kartų ėmėte.

Mergina: Vieną kartą. Ir iš karto atidaviau be problemų.

Konsultantė: Tada viskas gerai. Trys kartai jau būtų negerai.

Anot A. Zagadovo, svarbiausia nevėluoti atiduoti paskolą daugiau nei 60 dienų. „Svarbiausia kad tu neuždelstum ilgiau nei 60 dienų. Nes jeigu uždelsi, kreditoriai turi teisę įrašyti tave į „Creditinfo“ [sąrašą] ir pagal sutarties sąlygas nutraukti su tavimi sutartį“, – sako paskolų brokeris A. Žagadovas. Jis akcentuoja, kad „Creditinfo“ naudojasi visi kreditoriai. Esą jei kliento pavardė atsiras „Creditinfo“ sąraše, bankai su juo gali net nekalbėti. 

Kaip skolintis atsakingai?

Kad skolinimasis nepridarytų bėdos, anot paskolų brokerio A. Žagadovo, prieš imant paskolą, reiktų konsultuotis su specialistais. „Reikia žinoti, kas yra tavo išlaidos, ir įvertinti, kas tavo yra pajamos“, – pataria paskolų brokeris.

Anot greitųjų kreditų paslaugomis ne kartą pasinaudojusios Anos, prasiskolinus, pagalbos vertėtų kreiptis į artimuosius. „Šie kreditai tikrai neišspręs jūsų problemų, tik sukels dar daugiau rūpesčių, kaip kad nutiko man“, – sako moteris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...