captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai tiria galimą 33,6 mln. Lt išplovimą Ūkio banke

Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju „Magnickio sąrašu“ siejamos sąskaitos Ūkio banke. Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto išpumpuoti pinigai – apie 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 33,6 mln. Lt). 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju „Magnickio sąrašu“ siejamos sąskaitos Ūkio banke. Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto išpumpuoti pinigai – apie 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 33,6 mln. Lt).

Tai DELFI patvirtino tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas. Pasak jo, taip Lietuvos teisėsauga prisideda prie pasaulinį rezonansą sukėlusio tyrimo, kurį pradėjo mįslingai žuvęs Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis. Įšaldytos iš viso 28 sąskaitos Ūkio banke. Šiose sąskaitose šiuo metu esančios pinigų sumos yra nedidelės ir kiekvienoje iš sąskaitų esą neviršija 40 tūkst. Lt.

„Per du etapus dėjome (sąskaitoms – DELFI) areštą ir toliau dar dėsime. (...) Kreipėsi Didžiosios Britanijos teisinių paslaugų įmonė „Brown Rudnick“. Jie atstovauja fondą „Hermitage Capital Management“, kur S. Magnickis dirbo teisininku. Jie kreipėsi su pareiškimu į Generalinę prokuratūrą rugpjūčio mėnesį. Rugpjūčio 1 d. Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo. Kadangi buvo per Ūkio banką pervestos piniginės lėšos, pavedė Kauno prokuratūrai organizuoti tyrimą, nes Ūkio banko buveinė registruota Kaune. S. Magnickis nustatė aplinkybes, kad iš Rusijos biudžeto buvo pasisavinta 230 mln. dolerių. Iš jų 13 mln. dolerių perėjo per Ūkio banką“, – aiškino D. Puzinas. 

Prokuroro teigimu, įtarimų sukėlė šiose sąskaitose vykdytos finansinės operacijos – pinigų srautai iš užsienio bei tolesnė šių lėšų kelionė į užsienyje bei tame pačiame Ūkio banke esančias sąskaitas. „Dabar žiūrime, kur toliau tie pinigai ėjo“, – pridūrė D. Puzinas.

Pašnekovo teigimu, įtariamųjų tyrime kol kas nėra, o apie tyrimo pabaigą kalbėti dar anksti.

„Kiek esame nustatę asmenų, kurie šitas sąskaitas valdė, jie yra Rusijos Federacijos piliečiai. Ir sąskaitas jie atidarė Rusijoje bei Ukrainoje. Ūkio banko sąskaitas. Jie atidarė Maskvoje ir Ukrainoje sąskaitas, atėjo dokumentai čia, į Kauną, į Ūkio banką. Lietuvoje tie asmenys net nėra fiziškai buvę. (...) Bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų valstybių. Tyrimai atliekami ir Latvijoje, ir Estijoje, Kipre, Šveicarijoje analogiškos bylos dėl pinigų plovimo“, – tęsė D. Puzinas.

Šiuo metu aiškinamasi, kokį vaidmenį galimo pinigų plovimo schemose atliko pats Ūkio bankas. Prokuroro žodžiais, bankas „kol kas“ bendradarbiauja geranoriškai.

„Tiriame, ar bankas nėra prisidėjęs prie šitų piniginių operacijų“, – reziumavo prokuroras.

V. Romanovo komentaras: „Burbėk sau“

Didžiausias Ūkio banko akcininkas V. Romanovas DELFI nepanoro komentuoti prokurorų veiksmų. Iš DELFI žurnalisto išgirdęs apie tyrimą dėl pinigų plovimo, daugiau nei 200 mln. Lt dovanų pernai gavęs bankininkas atsisakė pateikti savo įvykių versiją.

„Na ir kas? Aš ne prokuratūroje dirbu. O tu burbi. Tai burbėk pats sau. Aš prokuratūroje nedirbu. Viso gero“, – tepasakė V. Romanovas.

Rusijos teisininko mirtis paskatino pasaulinę pinigų paiešką

2009 metais Maskvos kalėjime mirė teisininkas S. Magnickis, atskleidęs didžiausią žinomą mokesčių sukčiavimo atvejį Rusijos istorijoje – iš valstybės biudžeto buvo pavogta 230 milijonų dolerių. Šis atvejis sukėlė diplomatinį skandalą. JAV ėmėsi sankcijų prie Rusijos pareigūnus, prisidėjusius prie S. Magnickio mirties, o Maskva atsimokėjo gruodžio 28 dieną uždrausdama amerikiečiams įsivaikinti Rusijos našlaičius, rašo businessweek.com.

Didelis lūžis įvyko dėl Aleksandro Perepilično – Didžiojoje Britanijoje gyvenusio ruso, kuris kažkada dirbo su Vladlenu Stepanovu, Olgos Stepanovos buvusiu vyru. Williamas Browderis teigia, kad A. Perepiličnas kreipėsi į „Hermitage“ 2010 metais su Šveicarijos banke V. Stepanovo turimų sąskaitų dokumentais. Šie dokumentai rodo, kad sąskaitose esantys pinigai 2008 metais buvo panaudoti įsigyti prabangiam nekilnojamam turtui Dubajuje, skirtam O. Stepanovai ir dviem jos pavaduotojams bei pajūrio vilai Juodkalnijoje. „Hermitage“ įspėjo Šveicarijos valdžią, kuri 2011 metų kovą pradėjo tyrimą. Praėjusį lapkritį 44 metų A. Perepiličnas susmuko ir mirė šalia savo namų netoli Londono. Policija tvirtina vis dar tirianti jo mirties priežastis. „Bloomberg Businessweek“ negalėjo surasti nei Dmitrijaus Kliujevo, nei O. Stepanovos, nei jos buvusio vyro.

Pernai duodamas interviu Maskvos laikraščiui „Vedemosti“, D. Kliujevas sakė nedaręs nieko neteisėto. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pernai metais paskelbė valstybės saugumo tarnybų ataskaitos ištraukas, kuriose teigiama, kad O. Stepanova ir vienas jos pavaduotojas paliko šalį automobiliu ir nebegrįžo. V. Stepanovas pernai metais viename Rusijos laikraštyje išspausdino pranešimą, kuriame tvirtinama, jog Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė banko sąskaitas su jo iš legalaus verslo gautomis pajamomis. V. Stepanovas rašė, kad jis išsiskyrė su O. Stepanova praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, tačiau ir toliau su ja keliavo į užsienį.

„Hermitage“ artimai bendradarbiavo su reporteriais Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, kurie nagrinėdami kitas istorijas atskleisdavo detales apie S. Magnickio bylą. „Mes apvienijome savo pastangas, kadangi tai tarptautinė byla“, – sako Romanas Aninas Maskvos leidiniui „Novaja Gazeta“. – Kiekvienas iš Rusijos biudžeto pavogtas rublis buvo išplautas kitose šalyse“.

Pinigų plovimą Rytų Europoje tiriantys žurnalistai gavo dokumentus, iš kurių matyti, kad didžioji susigrąžintų mokesčių dalis buvo pervesta per Moldovą. „Novaja Gazeta“ išspausdintame pranešime žurnalistai tvirtina Moldovos sostinėje Kišiniove aptikę nutriušusį ir nepažymėtą pastatą, kuris pateikiamas kaip 26 milijonus dolerių gavusios bendrovės būstinė. Vėliau šie pinigai buvo pervesti į kitose šalyse esančias banko sąskaitas. Žurnalistų atliekamas tyrimas buvo koordinuojamas su Bukarešte įsikūrusia ne pelno siekiančia grupe „Organized Crime and Corruption Reporting Project“. Minėtoji grupė banko pervedimų dokumentus perdavė „Hermitage“, o ši kopijas pateikė „Bloomberg Businessweek“.

Pagal „Hermitage“ pateiktus dokumentus. iki šiol Šveicarijoje, Kipre, Latvijoje ir Lietuvoje buvo susekta 118 iš 134 milijonų dolerių. Šių keturių valstybių teisėsaugos institucijos tvirtina pradėjusios pinigų plovimo tyrimus.

Šimtų tūkstančių tarptautinių bankų pervedimų kruopštus patikrinimas prokuratūros darbuotojams tapo tikru išbandymu.

„Paprastai pinigai yra padalinti tarp kelių bendrovių. Dalis pinigų po pervedimo sugrįžta į pirminę sąskaitą, o tada pervedami kažkur kitur, – teigia prokuroras D. Puzinas. – Tai gana sudėtingas analitinis darbas“.

Dalis pinigų gali būti sugrąžinti Rusijos mokesčių mokėtojams, jeigu kitos valdžios institucijos padarys išvadą, jog jie buvo išplauti. Lietuvos ir Šveicarijos atsakingos institucijos patvirtino, kad kol laukiama tyrimo išvadų, jos užšaldė kai kurias banko sąskaitas. Mažai įrodymų, kad Rusija bandė susigrąžinti pinigus. Prokuroras D. Puzinas teigia, kad Lietuva tyrimą pradėjo „Hermitage“ prašymu. Atsakingos valdžios institucijos Kipre, Latvijoje ir Šveicarijoje atsisakė paaiškinti, kodėl pradėjo savo tyrimus, tačiau visos trys ėmė veikti netrukus po to, kai „Hermitage“ pateikė oficialų skundą.

W. Browderio teigimu, Kremlius apsaugojo tuos, kurie įvykdė vagystę, kadangi pareigūnai, įskaitant mažiausiai vieną ministrų kabineto narį, kurio pavardę jis atsisako atskleisti, iš to turėjo finansinę naudą. „Sistema niekada nekritikuoja savų žmonių“, – teigia W. Browderis. 

www.DELFI.lt  

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Problemos Ūkio banke

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...