captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siekis taupyti šilumą – be efekto

Į namo šilumos ūkį tūkstančius investavę gyventojai nesulaukė mažesnių sąskaitų už šildymą. Daliai klaipėdiečių, kurie seną šilumos centrą pakeitė moderniu, jos net išaugo. Specialistai aiškina, kad išsigelbėjimas yra vienas – kompleksinė renovacija.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Į namo šilumos ūkį tūkstančius investavę gyventojai nesulaukė mažesnių sąskaitų už šildymą. Daliai klaipėdiečių, kurie seną šilumos centrą pakeitė moderniu, jos net išaugo. Specialistai aiškina, kad išsigelbėjimas yra vienas – kompleksinė renovacija.

Investavo 78 tūkst. litų

Prieš šildymo sezono pradžią dalyje uostamiesčio daugiabučių namų buvo sumontuoti nauji, modernūs, automatiniai, į oro temperatūrą reaguojantys šilumos centrai.

Vienuose pastatuose tokie darbai buvo atlikti sugedus senajam įrenginiui. Kituose darbus inicijavo patys gyventojai, vildamiesi, kad investicijos padės taupyti šilumą ir sumažins sąskaitas už šildymą.

Tačiau gyventojų viltys sumažinti sąskaitas už šildymą taip ir neišsipildė.

Vienas Laukininkų gatvės 45 namo gyventojas pasakojo, kad pernai sugedo vandens šildytuvas, todėl nuspręsta pakeisti šilumos centrą. Darbai gyventojams atsiėjo 78 tūkst. litų.

Tačiau, anot klaipėdiečio, naujas įrenginys sutaupyti nepadėjo. Sąskaitos už šildymą dar labiau išaugo. Vieno kvadratinio metro apšildymas šiame name gruodį atsiėjo 7,79 lito.

„Gruodis nebuvo labai šaltas, o sąskaitą gavome didelę. Problemų kilo derinant šildymo sistemą. Gruodį turėjome laikyti pravirus langus, kad namie nebūtų karšta. Bute vyravo 25–26 laipsniai šilumos. Ausys raitėsi, o niekas nieko negalėjo padaryti. Nenuostabu, kad tokios sąskaitos“, – teigė vyras.

Gyventojai jaučiasi apgauti

Klaipėdiečio nuomone, suderinti šildymo sistemą buvo sudėtinga, nes ją prižiūri viena įmonė, o konkursą naujam šilumos mazgui įrengti laimėjo kita.

Vyras prisiminė, kad pernai, kai nebuvo įrengtas naujas mazgas, sąskaitos už šildymą buvo mažesnės.

„Dabar žmonės pyksta, nes jaučiasi apgauti. Sąskaitos ne sumažėjo, o išaugo“, – tvirtino gyventojas.

Klaipėdietis vylėsi, jog prižiūrėtojams jau pavyko sureguliuoti sistemą. Vyras pasakojo, kad po švenčių butuose buvo labai šalta. Visi kentėjo dantis sukandę. Patalpoje buvo 17–18 laipsnių šilumos.

„Dabar kambariuose vyrauja 19–20 laipsnių. Gal sistemą pavyko sureguliuoti. Žiūrėsime, kokios sąskaitos pasieks vasarį“, – mažesnių išlaidų vylėsi vyras.

Gyventojui buvo teigiama, kad dabar jam reikia mokėti ne tik didesnes sąskaitas už šildymą, bet ir baigti išsimokėti už darbus. Už juos trijų kambarių buto gyventojai turi sumokėti 1,3 tūkst. litų.

Bute nešilo radiatoriai

Į panašią situaciją pateko ir Laukininkų gatvės 42 namo gyventojai. Čia įrenginį teko keisti, nes senasis sugedo. Naujo šilumos mazgo įrengimas kainavo 74 tūkst. litų.

Pasak gyventojo, iš pradžių čia taip pat kilo problemų dėl sistemos sureguliavimo sumontavus naują įrenginį.

„Mūsų bute nešilo dalis radiatorių. Kvietėmės prižiūrėtojus. Radiatoriai pradeda šilti, o kitą dieną – vėl šalti. Po kiek laiko sistemą pavyko sureguliuoti“, – pasakojo gyventojas.

Jis taip pat pabrėžė, kad sumontavus naują įrenginį sutaupyti šilumos nepavyksta.

„Kiek anksčiau mokėjome, tiek ir dabar mokame. Sąskaitas gali sumažinti tik renovacija arba mažesnės šilumos kainos. Vieno kvadratinio metro apšildymas gruodį atsiėjo apie 8 litus. Gal sąskaitos mažesnės bus, kai pavasaris ateis?“ – vylėsi klaipėdietis.

Reikia subalansuoti sistemą

Mažesnių sąskaitų nesulaukę gyventojai skundais atakuoja namo šilumos ūkio prižiūrėtojus. Šią paslaugą teikiančios įmonės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas aiškino, kad norimo efektyvumo nesulaukiama, nes darbai atliekami ne tokia tvarka, kaip turėtų būti.

„Problema yra ta, kad namuose pirmiausia montuojami nauji šilumos mazgai, tačiau nėra subalansuota šildymo sistema. Todėl nėra ir laukiamo efekto“, – tvirtino vadovas.

Anot J. Kondrato, norint mažesnių sąskaitų, pirmiausia reikėtų subalansuoti šildymo sistemą – prie radiatorių sumontuoti balansinius ventilius. Tik tada įrengti automatinius šilumos centrus.

„Užtenka subalansuoti šildymo sistemą ir jau iš karto galima pajusti šilumos sutaupymą. Žinoma, jis nebus labai didelis, bet didesnis nei tik pasistačius šilumos mazgą. Įvykdžius abu modernizacijos žingsnius, energijos sutaupymas bus dar didesnis“, – tvirtino vadovas.

Namuose, kuriuose subalansuota šildymo sistema ir įrengtas automatinis šilumos mazgas, gali būti suvartojama iki 30 proc. mažiau šilumos nei tuose, kuriuose įrengtas tik automatinis mazgas.

J. Kondratas teigė, kad sistemos subalansavimas atsieina 3–4 pigiau nei naujo šilumos mazgo įrengimas.

„Jei darbai atliekami ne iš eilės, tai naudos neduos. Žmonės apsigauna. Darbus reikia pradėti nuo tų, kur reikia investuoti mažiausiai lėšų ir kas atsipirks greičiausiai. Sistemos subalansavimas atsiperka per metus. Tai yra labai trumpas laikas“, – teigė vadovas.

Sutaupyti padėtų renovacija

Įmonės „Laukininkų valda“ direktorė Regina Uznienė aiškino, kad automatiniai šilumos centrai didžiausią naudą teikia rudenį ir pavasarį. Žiemą sutaupyti beveik neįmanoma.

„Nors automatinis šildymo centras yra įrengtas, tačiau tai dar ne viskas. Problema nelabai išsprendžiama. Reikia pasirūpinti ir šildymo sistemos subalansavimu, techninio aukšto, kur yra paskirstomieji vamzdynai, sutvarkymu“, – pasakojo vadovė.

R. Uznienė tvirtino, kad automatinio mazgo įrengimas, sistemos subalansavimas, techninio aukšto sutvarkymas gyventojams atsieitų didelę sumą pinigų – 150–160 tūkst. litų.

„Tikrai nebus taip, kad įsirengei automatinį šilumos mazgą, ir sąskaitos už šildymą sumažėjo. Reikia vykdyti kompleksines priemones – renovaciją. Tuomet tikrai pavyks sutaupyti šilumos“, – dėstė vadovė.

Direktorė pabrėžė, kad įtakos sąskaitoms turi ir gyventojų savivalė. Jie nelegaliai įsirengia šildomas grindis, papildomus radiatorius. Tai taip pat išbalansuoja sistemą. Patekti į tokių žmonių butus yra sudėtinga.

Tačiau, anot R. Uznienės, didžiausią įtaką sąskaitoms už šildymą turi gerokai pabrangusi šiluma. Jos kaina padidėjo šoktelėjus gamtinių dujų kainai.

Vadovė pabrėžė, kad yra namų, kurių gyventojai patenkinti įrengtais moderniais šilumos mazgais.

„Viskas priklauso nuo žmonių. Vienam šilta, kai kambaryje yra 20 laipsnių, kitam – tiek neužtenka“, – teigė vadovė.

Komentaras

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė:

Vien tik šiluminio centro pakeitimas moderniu – reaguojančiu į temperatūrą – nepadės sutaupyti daug šilumos. Energijos suvartojimą lemia ir daug kitų veiksnių. Šiluma iš pastato išsiskiria pro nesandarų stogą, langus, sienas. Daugiausia – apie 40 proc. – visos šilumos į aplinką patenka per neapšiltintą pastato stogą. Suprantama, pakeitus šilumos centrą, energijos šiek tiek sutaupoma. Tačiau didžiausia jo nauda pasijaučia vasarą ar pavasarį, kai yra žymūs temperatūrų svyravimai. Norint sulaukti mažesnių sąskaitų žiemą, reikia imtis kompleksinių priemonių – renovacijos. Tik tada pasijus didesnis sutaupymas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close