captcha

Jūsų klausimas priimtas

Padidėjusi minimali alga jau brangina paslaugas, turėtų brangti ir maistas

Nuo šių metų minimaliai algai padidėjus iki 1 tūkst. litų, smulkiesiems verslininkams tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Vieni jų brangina teikiamas paslaugas, kiti – trumpina darbuotojų darbo laiką. Ekonomistai teigia, kad tai normalu ir priduria, kad brangti turėtų ir maisto produktai. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuo šių metų minimaliai algai padidėjus iki 1 tūkst. litų, smulkiesiems verslininkams tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Vieni jų brangina teikiamas paslaugas, kiti – trumpina darbuotojų darbo laiką. Ekonomistai teigia, kad tai normalu ir priduria, kad brangti turėtų ir maisto produktai, praneša LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“.

Skalbykloje dirbančioms moterims pirmadienis – darbingas, darbo netrūksta ir kitomis savaitės dienomis. Tačiau įmonės vadovė neslepia – padidėjus minimaliai algai, 10 darbuotojų turinčiai įmonei tenka ieškoti, kaip sumažinti sąnaudas, neatleidžiant nė vieno žmogaus. 

„Pas mus dirba paprasti žmonės. Mūsų įmonės kaštų sistemoje darbo užmokestis sudaro 50 proc. kaštų. Tad skaičiuojame, kad mūsų paslauga brangsta 8–10 proc. Nesame populiarūs, neturime kur dėtis. Mes sutinkame, kad reikėtų kelti darbo užmokestį, bet būtų visai protinga tą daryti po 50 litų kas tris mėnesius. Tuomet ta šoko terapija nebūtų baisi“, – kalbėjo „Fėja skalbėjos“ direktorė Edita Mockevičienė.

Skalbykloje jau pabrango beveik visos paslaugos – nuo lito iki kelių.

„Klientai labai žmogiškai sureagavo. Pavyzdžiui, patalynės skalbimas ir lyginimas nuo 36 litų pabrango iki 39 litų, o vyriškų marškinių skalbimas ir lyginimas, kuris kainavo 7 litus, dabar kainuos 8 litus. Bet manau, kad klientas nesupyks“, – viliasi E. Mockevičienė.

Ekonomistų teigimu, paslaugų branginimas – normalu, to ir reikėjo tikėtis. Mat šįkart minimali alga padidinta per greitai, verslui neleidžiant pasiruošti.

„Įsivaizduokite, kad minimalios mėnesinės algos didinas ir su ja susijęs mokesčių didėjimas yra kaip karšta bulvė. Verslininkas ieško būdų, kam ją permesti, nes jis pats gal neturi tiek išteklių, tiek pelno, kurio sąskaita galėtų tas padidėjusias išlaidas padengti. Tad natūralu, kad pirmas spontaninis ir loginis sprendimas yra pakelti savo paslaugų kainas, bet ne visos įmonės tai galės padaryti“, – sakė ekonomistė Rūta Vainienė.

Pasak R. Vainienės, gali brangti ir įvairių maisto gamintojų produkcija, nes ten didžioji dalis darbuotojų gauna minimalų atlyginimą.

Verslininkų asociacijos teigia, kad paslaugų kainų didinimas – tik viena iš galimybių siekiant išlikti versle.

„Kai kurios įmonės mažina darbo valandų skaičių, kitos prašo, kad per trumpesnį laiką tą pati darbą atliktų, nes nėra pakankamų pajamų, arba kartais mažina etatų skaičių, bet tai jau blogiausias variantas. Yra ir dar vienas kelias – įmonės šiek tiek padidina savo paslaugų arba prekių kainas. Žinoma, tai tam etape garantuoja išlikimą“, – sakė Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.

Ekonomistų teigimu, didesnė minimali alga neišvengiamai lems dalies verslo pasitraukimą iš rinkos, bet tai esą nebus masinis reiškinys. O politikų pažadus minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų ekspertai vadina nerealiais. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...