captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbuotojų skaičius augo dvigubai lėčiau

Naujus metus turėdami darbą Lietuvos įmonėse pradėjo 1,257 mln. gyventojų. Tačiau pastebima, kad darbuotojų skaičiaus augimas 2012 m. buvo perpus lėtesnis nei 2011 m.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Naujus metus turėdami darbą Lietuvos įmonėse pradėjo 1,257 mln. gyventojų. Tačiau pastebima, kad darbuotojų skaičiaus augimas 2012 m. buvo perpus lėtesnis nei 2011 m.

Praėjusiais metais pastebėtas 1,8 proc. darbuotojų skaičiaus augimas (padaugėjo 21,7 tūkst. darbuotojų), o 2011 m. augimas buvo 3,6 proc. Tokius skaičius skelbia UAB „Creditreform Lietuva“, išnagrinėjusi „Sodros“ duomenis.

Pranešama, kad pernai metais darbuotojų aktyviausiai daugėjo prekybos, pramonės, transporto, paslaugų sektoriuose, tačiau mažėjo – statybų, finansinio tarpininkavimo bei energetikos įmonėse.

Vidutinio dydžio įmonėse darbuotojų mažėjo

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa taip pat pastebėjo, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje buvo juntamas staigesnis darbuotojų skaičiau mažėjimas nei 2011 m. vasaros sezono pabaigoje. Primenama, kad šis darbuotojų skaičiaus kritimas sutapo su minimalaus atlyginimo padidinimu (iki 850 Lt).

Prie darbuotojų skaičiaus augimo praėjusiais metais labiausiai prisidėjo stambiausios ir aktyviai steigiamos smulkiosios įmonės. Vidutinio dydžio įmonėse darbuotojų skaičius mažėjo, mažose – nesikeitė.

Šių metų pradžioje didieji darbdaviai, turintys daugiau nei 250 darbuotojų, buvo įdarbinę 28,4 proc. Lietuvos darbuotojų, vidutinio dydžio įmonėse (50–249 darbuotojai) dirbo 29,4 proc., mažose (10–49 darbuotojai) – 24,7 proc., smulkiose (iki 9 darbuotojų) – 17,6 proc.

Žiūrint į darbuotojų skaičiaus augimo tendencijas, pastebima, kad 58 proc. metinio darbuotojų skaičiaus augimo atiteko smuklioms įmonėms, 39 proc. – stambiausioms. Mažose įmonėse darbuotojų skaičius augo nežymiai, o vidutinėse – mažėjo.

Didžiausias santykinis darbuotojų skaičiaus augimas užfiksuotas Kauno (10 proc.), Širvintų (10 proc.), Panevėžio (5 proc.) rajonuose. Vertinant absoliučiais skaičiais, 70 proc., augimo teko Vilniaus mieste registruotiems darbdaviams, prie to prisidėjo ir teritorinių filialų naikinimas.

Labiausiai pernai metais darbuotojų skaičius krito Telšių ir Pakruojo įmonėse (6 proc.), 4–5 proc. mažėjo darbuotojų Molėtų, Prienų, Zarasų, Plungės, Ignalinos rajonuose.

Spartesnis darbo vietų skaičiaus augimas ne anksčiau 2014 m.?

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad mažesnis darbuotojų skaičiaus augimas praėjusiais metais yra visos ekonomikos atspindys.

„Pernai metais Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas buvo beveik dvigubai lėtesnis nei 2011 m., todėl lėčiau buvo kuriamos ir naujos darbo vietos. Pernai užimtumo augimo tendencijas slopino ne tik silpnesnė eksportuojamos produkcijos paklausa euro zonos valstybėse, bet ir nerimas dėl Europos ateities, dėl kurio įmonės atsargiau investavo į plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – komentavo ekonomistas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad šiemet nerimo dėl Europos ateities mažiau, tačiau darbo vietos vis vien kursis lėtai dėl recesijos euro zonoje: „Įtakos turės ir padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – žemesnės kvalifikacijos darbo vietų gali būti sukurta mažiau. Jei įmonės tikėsis spartaus MMA didėjimo ir ateityje, jos gali nuspręsti investuoti į procesų automatizavimą ir sumažinti nekvalifikuotos darbo jėgos poreikį. Tai aktualu ne tik gamybos sektoriuje – savitarnos zonų daugėja ir, pavyzdžiui, prekybos centruose“.

Ekonomistas pastebi, kad sparčiausiai naujos darbo vietos kūrėsi pramonėje ir transporto paslaugose dėl augančio eksporto – pernai prekių ir paslaugų eksportas ketvirtadaliu viršijo prieš krizę buvusį lygį.

„Tuo tarpu namų ūkių vartojimo atsigavimas buvo daug vangesnis – šiuo metu gyventojai vis dar vartoja dešimtadaliu mažiau nei pieš krizę – todėl vidaus paklausą orientuotuose sektoriuose užimtumas augo lėčiau“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, „Swedbank“ analitikų skaičiavimais užimtumas šiemet augs dar šiek tiek lėčiau nei 2012 m.

„Spartesnio nedarbo mažėjimo galima tikėtis tik prasidėjus visuotinei renovacijai, atsigaunant statybų sektoriui. Tačiau šiemet tai dar neįvyks, yra abejonių ir dėl 2014 m. perspektyvų“, – pridėjo ekonomistas.

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close