captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomikos atsigavimo gyventojai nepajuto

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistai sako, kad DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistai sako, kad DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.

Pernai rudenį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, palyginti su analogišku 2011 m. balandį vykdytu tyrimu, gyventojų finansinė padėtis per pusantrų metų prastėjo.

Perka kontrabandinį kurą

Gyventojų įpročius keitė ir į šešėlinę ekonomiką pastūmėjo brangęs kuras: jei 2011 m. pavasarį kontrabandinį kurą pirko 3,5 proc. apklaustųjų, pernai rudenį jų padaugėjo iki 9,7 proc.

Taip pat padaugėjo žmonių, kurie riboja keliones automobiliu, daugiau vaikšto pėsti, važiuoja visuomeniniu transportu ar dviračiu.

„Jeigu perkamas kontrabandinis kuras, mokesčiai valstybei nemokami, galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų pereina į šešėlinę ekonomiką“, – konstatuoja Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros docentas Sigitas Vaitkevičius. 

 

Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius, proc. 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį)
Ne, niekas nepasikeitė 40,2 (40,4)
Taip, stengiuosi važiuoti tik ten, kur būtina 24,0 (27,8)
Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą 9,7 (3,5)
Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis 7,5 (9)
Taip, visiškai atsisakiau automobilio 3,1 (5,4)
Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu 3 (6,7)
Taip, kai oro sąlygos leidžia dažniau važiuoju dviračiu 2,5 (2,2)
Nežino / neatsakė 10,0 (5)
Iš viso 100,0

Perka pigesnį maistą, valgo mažiau

Gyventojai taupo ir įsigydami maisto produktus: daugiau žmonių nei prieš pusantrų metų perka pigesnius maisto produktus, apsiperka turguje, keičia maisto racioną ir apskritai mažiau valgo. Tačiau per šį laikotarpį nepadaugėjo gyventojų, vykstančių apsipirkti į Lenkiją.

„Žmonės skursta: jeigu jie ieško pigesnių alternatyvų ir persiorientuoja prie pigesnių vartojimo rūšių, tai rodo, kad šalis skursta. O kai kalbama, kad ekonomika gerėja – šie duomenys nėra ekonomikos pagerėjimo požymis. Be abejo, ekonomika gal gerėja įmonių vadovams, kurie pelnosi žmonių skurdo sąskaita. Apklausos duomenys rodo, kad respondentai pernai nuskurdo labiau nei ankstesniais metais“, – mano S. Vaitkevičius.

Panašios nuomonės laikosi ekonomistas Valdemaras Katkus: „Žmonės taupo. Paprastai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, žmonės pradeda pirmiausiai taupyti savo laisvalaikio ir sveikatos sąskaita. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra sriubų indeksas: jeigu žmonės Vokietijoje pradėjo valdyti daugiau sriubų, nes jos yra pigios, sočios, vadinasi gyvenimas blogėja. Po to imamasi taupyti ir kituose išlaidų segmentuose, pavyzdžiui, būsto išlaikymui, transportui.“

 

Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius, proc. ? 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį)
Renkuosi / rinksiuos pigesnius produktus, pigesnes parduotuves / mažiau pirksiu brangesnių produktų 31,9 (47,2)
Daugiau produktų perku / pirksiu turguje 15,8 (32,3)
Keičiu / keisiu maisto racioną 11,1 (20,2)
Mažiau valgau / valgysiu 8,8 (13,8)
Važiuoju / važiuosiu apsipirkti į Lenkiją 4,2 (4,2)
Nieko nekeisiu 25,6 (28,2)
Nežino / neatsakė 2,6
Iš viso 100,0

Pastebi skurdo verslų suklestėjimą

Gyventojai, paklausti, kaip kompensuoja padidėjusias išlaidas maistui nurodė, jog daugiau nei 2011 m. taupo planuodami laisvalaikį ir pramogas, taip pat riboja kitas išlaidas.

 

Kieno sąskaita planuojate kompensuoti didėjančias išlaidas maistui, proc. 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį)
Mažiau išleisiu pramogoms, laisvalaikiui 37,5 (36,2)
Mažiau išleisiu drabužiams, avalynei 32,2 (35,1)
Mažiau išleisiu alkoholiui 23,8 (28,4)
Mažiau išleisiu maistui 20,2 (26,3)
Mažiau išleisiu savęs / vaikų priežiūrai (kirpyklos ir pan.) 15,4 (21,3)
Mažiau išleisiu automobilio priežiūrai 18,1 (19,5)
Mažiau išleisiu ryšio paslaugoms 16,3 (16,5)
Kol kas dėl kylančių maisto kainų nėra būtinybės savęs riboti 15,6 (22,2)

Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Ekonomistai pastebi, jog susiklosčiusi situacija yra palanki verslams, kurie orientuojasi į norinčius sutaupyti žmones.

„Man yra tekę atlikti tyrimus ir jų duomenys rodo, jog apie 15 proc. Lietuvos įmonių ekonomikos nuosmukio metu augo, tai yra vadinamieji skurdo verslai, kurie lobsta iš skurdo, pavyzdžiui, skolų išieškojimo bendrovės, dėvėtų drabužių ir automobilio detalių prekybos įmonės ir taip toliau. Ekonominio pakilimo metu žmonės perka naujus daiktus, tačiau kai yra ekonomikos nuosmukis ir jie negali sau to leisti, atsiranda niša skurdo verslams“, - pastebi S. Vaitkevičius.

Su tokia pozicija sutinka V. Katkus, teigiantis, kad šalies gyventojų finansinė padėtis yra sunki, o jei verslai ir pajuto ekonomikos atsigavimą, gyventojams jis dar nepasijautė.

„Kai kalbama apie ekonomikos atsigavimą, reikia atskirti, kad kalbama apie įmones, o kaip pinigai yra paskirstomi tarp įmonių ir jose dirbančiųjų - jau yra kita tema. Situacija po šios krizės yra analogiška buvusiai po Rusijos krizės: jeigu įvertinti BVP ir tai, kiek pajamų gauna gyventojai nuo viso BVP, ta dalis žymiai nepaaugo. Taip, dalis įmonių atsigauna, bet neinvestuoja, tačiau kyla klausimas, kur tie pinigai yra: gal jie dedami į bankus ir ruošiamos atsargos? Gyventojų pajamų dalis žymiai neauga, o pragyvenimo išlaidos auga, ypač išlaidos šildymui“, – vardija V. Katkus.

Pasak jo, Lietuvos gyventojams ypač sudėtinga gyventi pasidaro šaltuoju metu laiku, kai tenka apmokėti šildymo sąskaitas.

„Jeigu paimtume energetikos rinką, tai gyventojai maždaug per metus sumoka apie 3 mlrd. litų: 1 mlrd. litų atiduoda dujoms ir elektrai, o 2 mlrd. litų – šildymui. Aišku, tie 2 mlrd. litų praktiškai gula šešiems mėnesiams ir žmonės taupo sveikatai, maistui ypatingai žiemą, kai jie turėtų geriau maitintis ir sveikiau gyventi, daugiau pailsėti“, – apgailestauja V. Katkus.

 

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...