captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aiškėja, kas gali ieškoti skalūno

Ieškoti skalūninių dujų Lietuvoje norą išreiškė trys bendrovės, tarp kurių – Jungtinių Valstijų milžinė „Chevron“. Bandomąsias skalūnų žvalgytuves gali atlikti ir seniau licencijas gavusios įmonės. Viena jų – „Minijos nafta“ – tikisi šį mėnesį sužinoti, ko vertas prieš kelis mėnesius iš žemės gelmių jos paimtas mėginys.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ieškoti skalūninių dujų Lietuvoje norą išreiškė trys bendrovės, tarp kurių – Jungtinių Valstijų milžinė „Chevron“. Bandomąsias skalūnų žvalgytuves gali atlikti ir seniau licencijas gavusios įmonės. Viena jų – „Minijos nafta“ – tikisi šį mėnesį sužinoti, ko vertas prieš kelis mėnesius iš žemės gelmių jos paimtas mėginys.

Vasarą, ieškodama naftos, bendrovė „Minijos nafta“ paėmė ir mėginius dėl skalūninių dujų. Dabar gręžinio aikštelė Kalnalio kaime užkonservuota, laukiama atsakymo iš Lenkijos. Į ten nusiųsti uolienų mėginiai.

„Nagrinėjame, koks skalūnas, kokia organinė medžiaga ir kiek jos yra, ir panašius kitus dalykus. Bet šiuo metu tebevyksta tyrimai ir konkretaus atsakymo, ką mes darysime ar nedarysime šiam gręžiniui, mes dar nesame suplanavę“, – sako UAB „Minijos nafta“ gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas.

Geologai sako: kiek tiksliai Lietuvoje yra skalūninių dujų, sunku pasakyti. Anksčiau teigta, kad šių išteklių vertė gali siekti apie 70 mlrd. litų, o išgauto kiekio šaliai užtektų 40 metų, skalūnas sudarytų konkurenciją „Gazprom“ dujoms.

Spėjama, kad daugiausiai skalūno gali glūdėti Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose. Vakar baigėsi konkursas norintiesiems ten pradėti žvalgytuves.

„Šilutės–Tauragės plotui pasiūlymą pateikė „Chevron“, o Kudirkos–Kybartų plotui – „Diseta“ ir „Perkūno nafta“, kuri atstovauja jungtinės veiklos sutarčiai“, – teigia Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Geologijos tarnybos vadovo teigimu, kadangi ieškoti skalūninių dujų gali ir anksčiau licencijas naftos paieškai gavusios bendrovės, dujų ieškotojų Lietuvoje bus keli, ir būtent jie už savo, o ne už mokesčių mokėtojų pinigus duos atsakymus, ar verta pradėti skalūno gavybą.

Tačiau žvalgytojai neišvengiamai susidurs su sunkumais – prieš skalūno paiešką jau protestuoja gyventojai. Žygaičių ir kitų Tauragės rajono kaimų bendruomenės sako nieko į savo žemę neįsileisiančios, nes baisu, kad dujas išgaunant naudojami chemikalai užterš požeminį vandenį.

„Čia nėra taip, kad kur šovė į galvą, išgręžei skylę, kažką supumpavai ir lauki, kas čia toliau bus. Čia tokia technologija, kuri reikalauja pakankamai didelio gręžinių skaičiaus. Aišku, apkrova aplinkai didėja, todėl visos tos baimės yra pagrįstos, bet jos dažnai pagrįstos tokiais menamais pavojais, o ne tikrais skaičiais, ne Lietuvos žemės gelmių sandara“, – tvirtina J. Mockevičius.

Geologijos tarnybos vadovo teigimu, gerai, kad žmonės reiškia nuomonę, bet blogai, kad ne tada, kai reikėjo ir kai laukta Žygaičių kaimo žmonių reakcijos. Konkursas ten rengtas prieš 6 metus, atlikta ir poveikio aplinkai analizė, kuri jokių grėsmių esą neparodė. Įstatymas numato, kad žemės savininkai negali drausti tirti žemės gelmių jų sklype. Jie gali neleisti gavybos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...