captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maisto kokybės kontroliuotojai užsimojo reitinguoti restoranus ir kavines

Lipnūs stalo įrankiai, suskilusios lėkštės, nenuvalyti stalai. Nešvieži patiekalai, už kuriuos brangiai sumokėjus tenka išeiti alkanam. Šitaip skundžiasi vartotojai. Tikimasi, kad, pradėjus viešai skelbti maitinimo įstaigų reitingus, jos pagaliau susizgribs.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lipnūs stalo įrankiai, suskilusios lėkštės, nenuvalyti stalai. Nešvieži patiekalai, už kuriuos brangiai sumokėjus tenka išeiti alkanam. Šitaip skundžiasi vartotojai. Tikimasi, kad, pradėjus viešai skelbti maitinimo įstaigų reitingus, jos pagaliau susizgribs.

Vos keletą mėnesių veikiantis sostinės restoranas „Gedimino dvaras“ prieš mėnesį gavo maisto inspektorių niuksą.

Įsikūrę Seimo pašonėje šios maitinimo įstaigos virėjai nepabūgo pateikti lankytojams tokių patiekalų, kurių užvalgius pasipylė sunegalavusiųjų skundai.

Ne tik prastas maistas, nežinia kur įsigyti produktai, bet ir netvarka virtuvėje inspektorius privertė laikinai sustabdyti restorano veiklą.

Kad pažabotų tokius atvejus, maisto kokybės kontroliuotojai užsimojo restoranus ir kavines įvertinti pagal tai, kaip jie laikosi higienos ir maisto saugos reikalavimų.

Maitintojų gausėja

Restoranų, kavinių vis dar daugėja. Per pastaruosius ketverius metus jų skaičius Lietuvoje šoktelėjo dešimtadaliu – kone iki 9200.

Tačiau net ir konkuruodamos viešojo maitinimo įmonės vis dar pakiša lankytojams tokio maisto, kuris verčia juos griebtis virškinimą lengvinančių vaistų ar apsinuodijus rašyti kontroliuojančioms institucijoms skundus.

Kas ketvirtas žmogus, per pastaruosius kelerius metus surašęs skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), buvo nepatenkintas viešojo maitinimo įmonėmis. Vien pernai tokių skundų užregistruota per 600. Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, tai, kas juose parašyta, nebuvo laužta iš piršto.

Įtartino skonio, atšalę patiekalai, seni garnyrai, pašvinkę produktai, mažos porcijos – tai piktino vartotojus.

Tikrins ir reitinguos

Šįmet VMVT ketina įdiegti naujovę – reitinguoti tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines, o reitingų rezultatus skelbti interneto svetainėje. VMVT inspektoriai įmonių veiklą vertins balais, atsižvelgdami į tai, kaip maitintojai paiso higienos ir maisto kokybės reikalavimų.

„Viešojo maitinimo įmones, kad ir kokios jos būtų – didelės, vidutinės ar mažos, kaip ir iki šiol, tikrinsime pagal planą.

Gavę vartotojų skundų inspektoriai, kaip ir anksčiau, į jas išskubės nieko nelaukdami.

Tačiau viską, ką bloga aptiksime ir ką gera rasime, viešinsime“, – sakė A. Išarienė.

Viešojo maitinimo įstaigų savininkai daugmaž jau suvokė, kad nesilaikydami maisto saugos reikalavimų rizikuoja prarasti verslą. Bet rinkdamiesi produktus patiekalams ruošti kokybei jie dar neteikia deramo dėmesio.

Pavyzdžiui, užsisako žmogus karbonadą – kiaulienos kepsnį, žinodamas, kokio skonio tikėtis. Bet gauna mėsos gabalą, kurio net neįmanoma valgyti.

„Ne paslaptis, kad anaiptol ne visos kavinės ir užkandinės kasdien perka šviežią mėsą ar žuvų, todėl traukia šiuos produktus iš šaldiklių“, – kalbėjo A. Išarienė.

Ji patikino, kad tarp pasiteisinusių vartotojų skundų būta ne vieno atvejo, kai patiekalus maitinimo įstaigos gamino iš užšaldytų produktų, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs.

Konkurencija negelbėja

Anot A. Išarienės, būta ketinimų Lietuvoje įdiegti Danijos modelį – ant kokybiškai dirbančių kavinių ar restoranų durų klijuoti lipdukus šypsenėles.

Tačiau inspektorius kai kurie restoranai aplenkė. Jie patys ėmėsi iniciatyvos, sukūrė savikontrolės sistemą ir apie tai informuoja vartotojus.

Bet, anot pašnekovės, yra keletas tūkstančių nedidelių kavinių ar užkandinių, kurios verda savo sultyse konkuruodamos tik savo sektoriuje ir rašydamos vienos ant kitų skundus VMVT.

Vartotojams iš tokios konkurencijos – jokios naudos. Todėl VMVT skatins konkurenciją jas reitinguodama. Žmonės, peržiūrėję reitingus, galės rinktis, kur pavalgyti, kliaudamiesi ne tik draugų nuomone, bet ir naujausių patikrinimų rezultatais.

„Šiemet parengsime reitingavimo kriterijus. O jei kavinės ar užkandinės, gaunančios aukščiausius balus, pačios norės viešinti veiklos rezultatus, joms padėsime.

Pavyzdžiui, Anglijoje, jei reitingai aukšti, išdalijami specialūs lipdukai.

Mes savo ruožtu ketiname daryti tą patį“, – sakė A.Išarienė.

Reitingai neaplenks ir kinų restoranų, kuriuose 80 proc. VMVT inspektorių vizitų baigiasi dėl netvarkos ir kitų pažeidimų laikinai sustabdyta veikla.

Pirmenybė – kokybei

Nelaukdami, kol viešojo maitinimo įmonių prievaizdai sukurs reitingavimo ir informavimo sistemą, kai kurie restoranai pernai patys ėmėsi iniciatyvos.

2012-ųjų pradžioje keletas jų ir produktų tiekėjų susibūrė į Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklą (LARTA).

„Tinklą sukūrė tų restoranų savininkai, kurie nevengia socialinės atsakomybės ir nori gerinti savo įmonių veiklą“, – sakė tinklo vadovas Artūras Nečejauskas.

LARTA tinklo restoranai valgiaraštyje ties patiekalais nurodo, iš kokių žaliavų jie yra pagaminti. Apie tai informuoja miniatiūrinis Lietuvos žemėlapis, „Eko“ arba „Be GMO“ ženkliukai.

Šios maitinimo įstaigos pirmenybę teikia lietuviškoms ir, svarbiausia, kokybiškoms žaliavoms.

„Pagrindinis motyvas – ekonominis. Pirkdami mėsą ar daržoves restoranai paremia mūsų šalies ūkius. Ir nesvarbu, ar ekologiškai, ar paprastai ūkininkauja žmonės, jei tik dirba sąžiningai, užaugina labai gerų produktų“, – sakė A.Nečejauskas.

Idėjos buksuoja

LARTA užmojai kol kas dar tik skinasi kelią.

„Mokomės iš Vakarų. Deja, viešasis maitinimas Lietuvoje – viena archajiškiausių sistemų. Žmonės, kurie joje dirba, yra inertiški. Todėl socialiai atsakingos įmonės idėjos dar sunkiai skinasi kelią“, – apgailestavo A. Nečejauskas.

Todėl lipdukai su LARTA ženklu ant restoranų durų – dar retenybė. Šiek tiek daugiau nei kituose miestuose tokių restoranų yra Vilniuje.

Kaune, kaip ir Klaipėdoje, Panevėžyje ar Šiauliuose, LARTA idėjoms dažniausiai atstovauja bendrovės „Forto grupė“ maitintojai.

Anot A. Nečejausko, apskritai ši bendrovė, kaip ir „Terrazza“ restorano savininkai, žaliąją iniciatyvą perėmė į savo rankas.

„Sąžiningai, skaidriai dirbti maitinimo įstaigoms vis dar iššūkis. Yra dešimtys restoranų, su kuriais kalbėjomės nekart, kviesdami į tinklą. Bet jie nesiryžta. Mat žino, kad jų veikloje yra kokybės spragų“, – sakė pašnekovas.

Kita vertus, socialinė atsakomybė kainuoja. Kokybiškos žaliavos yra brangios, tad iš pradžių tokia veikla neišvengiamai būna nuostolinga.

Testuos ir aliejų

Kad viešojo maitinimo įmonėse valgantys žmonės turi žinoti, iš kokių žaliavų pagaminti produktai, neabejoja ir VMVT specialistai.

„Ne tas pat, ar kepsnys iškeptas iš argentinietiškos jautienos, ar iš lietuviškos. Importuota mėsa niekada nebus tokia šviežia kaip Lietuvoje užaugintų gyvulių“, – sakė A. Išarienė.

Reitingavimas ir vartotojų informavimas apie žaliavos kilmę – ne vienintelės naujienos.

Pasak A. Išarienės, šiemet kavinių, ypač įsikūrusių kurortuose, kur daug lankytojų, laukia dar vienas iššūkis.

VMVT inspektoriai, atlikdami planinę patikrą, o kartais užsukdami ir neplanuotai, tikrins aliejaus kokybę. Jeigu aliejus, kuriame skrudinami ar kepami patiekalai, ypač iš bulvių, laiku nepakeičiamas nauju, jame susidaro vėžį sukeliančių medžiagų.

Maistą užteršia ir neplautomis rankomis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, tikrindami viešojo maitinimo įmones, pernai įvairių pažeidimų nustatė kas antroje.

Anot VMVT inspektorių, kavinėse ir restoranuose prastai prižiūrimos patalpos, įranga, inventorius, nepaisoma asmens ar maisto gaminimo higienos. Darbuotojai dažnai keičiasi, o nauji higienos nemokomi.

Nors smulkių pažeidimų maitinimo įmonėse gausu, apsinuodijimo protrūkių, pavyzdžiui, salmoneliozės, mažėja. Per 2009–2011-uosius kasmet jų būdavo maždaug po 20–25, pernai – 14.

Pernai apsinuodiję maistu susirgo 118 žmonių, užpernai – 246. Dažniausiai apsinuodijama, kai virėjai nesilaiko asmens higienos, dirba sirgdami, termiškai neapdoroja produktų, užteršia maistą nešvariomis rankomis, neišplauna indų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...