captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomikos augimas ir gamta: kaip suderinti nesuderinamus?

Gamta ir jos apsauga negali būti vadinama ekonomikos augimo stabdžiu. Gamtos apsauga – būtina sąlyga tvariam ekonomikos augimui, britų leidiniui „The Guardian“ tvirtino Tony Juniperis, knygos „What Has Nature Ever Done For Us“ („Ką gamtą kada nors dėl mūsų padarė“) autorius.
Tyrimo išvada: anglies dioksido surinkimo kaštai, kurių būtų galima išvengti iki 2030-ųjų kertant perpus mažiau miškų, siekia net 3,7 trilijono dolerių, BFL nuotr.
Tyrimo išvada: anglies dioksido surinkimo kaštai, kurių būtų galima išvengti iki 2030-ųjų kertant perpus mažiau miškų, siekia net 3,7 trilijono dolerių, BFL nuotr.

Gamta ir jos apsauga negali būti vadinama ekonomikos augimo stabdžiu. Gamtos apsauga – būtina sąlyga tvariam ekonomikos augimui, britų leidiniui „The Guardian“ tvirtino Tony Juniperis, knygos „What Has Nature Ever Done For Us“ („Ką gamtą kada nors dėl mūsų padarė“) autorius.

Vienas klaidingiausių šių dienų įsitikinimų – nuomonė esą būtina rinktis vieną iš dviejų: arba ekonomikos augimą ir plėtrą, arba aplinkosaugą. Jungtinės Karalystės politikas George Osborne nuo pat pergalės 2010 metų rinkimuose bando įteigti būtent tokią nesąmonę. Jo teigimu, gamtos apsaugos sferoje keliamus tikslus derėtų be gailesčio iškeisti į ekonomikos augimo skatinimo iniciatyvas.

Tačiau realybė, kurioje gyvename, pasak minėtos knygos autoriaus, yra kiek kitokia. Tiek konkrečių šalių, tiek viso pasaulio ekonomika yra 100 proc. priklausoma nuo Gamtos malonės.

Miškuose – pinigai ir farmacijos pramonės šaknys

Pastarąjį dešimtmetį, mokslininkai nuodugniai aiškinosi, kokie priklausomybės ryšiai jungia ekonomines sistemas ir gamtos ciklus. Paaiškėjo įdomių dalykų, kuriuos savo naujausioje knygoje „What Has Nature Ever Done For Us“ („Ką gamtą kada nors dėl mūsų padarė“) aptaria T. Juniperis.

Nors dauguma garsių ekonomistų nuoširdžiai tiki pragmatišku aplinkosaugos aukojimu dėl ekonomikos augimo, atsiranda vis daugiau specialistų, drįstančių pareikšti: „Ei! Gamtos ignoravimas niekais paverčia didžiulę ekonominę vertę!“

Pavyzdžiui, niekam ne paslaptis, jog vienas iš šalims keliamų tikslų - sumažinti emisijas, kurios išsiskiria deginant iškastinį kurą. Buvo atliktas tyrimas, kurio išvada tokia: anglies dioksido surinkimo kaštai, kurių būtų galima išvengti iki 2030-ųjų kertant perpus mažiau miškų, siekia net 3,7 trilijono dolerių (9,77 trilijono litų).

Miškuose esanti gyvybė taip pat labai vertinga – maždaug pusė 640 milijardais dolerių (1690 milijardų litų) vertinamos Amerikos farmacijos pramonės priklauso nuo miškų genetinės floros įvairovės, kitaip tariant, nuo to, kas auga miškuose.

Kiek turėtume sumokėti paukščiams?

Ekonominę naudą neša ne tik gamtos įvairovė. Nepaisant kitų akivaizdžių privalumų, flora ir fauna  padeda kontroliuoti ir parazitus bei ligas. Skaičiuojama, jog Indijoje, išnykus grifams, šalis patirtų 34 milijardų dolerių (89 milijardų litų) nuostolį. Kodėl jie tokie vertingi? Daugiausia dėl to, jog jiems išgaišus, padidėtų išlaidos visuomenės sveikatos priežiūrai. Būtent šie paukščiai padeda išvengti tokių ligų kaip pasiutligė plitimo.

Kasmetinė vabzdžialesių paukščių atliekamo darbo ekonominė vertė viename kavos plantacijos hektare siekia 310 dolerių (818 litų). Metinė tokių paukščių atliekamo darbo vertė viename hektare miško, kur auginama žaliava medienos gaminiams, siekia net 1 tūkstantį 500 dolerių (3 tūkstančius 961 litą). Didžiosios zylės, besimaitinančios vikšrais, obuolių derlių gali padidinti net 50 proc. Ar bereikia daugiau įrodymų?

Žiedadulkių pernešimas gamtoje (šis darbas puikiai organizuojamas ir atliekamas natūraliai, be žmogaus pagalbos) per metus žemės ūkio sektoriuje sukuria 190 mlrd. dolerių ekonominę vertę.

Protingas išteklių valdymas kelia jų vertę

Jūrų ekosistemos taip pat kuria didžiulę ekonominę vertę. BVP vertė, kurią sudaro žuvys ir su jomis susijusios pramonės šakos, siekia 274 milijardus dolerių (723 milijardus litų) per metus. Jų vertė išaugtų dar 50-čia milijardų dolerių (132 milijardais litų), jeigu žuvų atsargos būtų administruojamos protingiau.

Jūrų ir pakrančių kuriama ekonominė vertė dar didesnė – jos ne tik valo orą nuo anglies dvideginio, apsaugo pakrančių teritorijas nuo audrų, bet ir pildo deguonies atsargas. Šių mums Gamtos teikiamų paslaugų vertė siekia maždaug 21 trilijoną dolerių (55 trilijonus litų) per metus.

Pakalbėkime apie konkrečias šalis. Kai kur jūrų gyvūnijos bei augalijos ir jų pakrančių kuriama vertė –  šalies BVP ramstis. Pasaulio išteklių institutas (angl. World Resources Institute) ir Pasaulio gamtos fondas (Worl Wide Fund – WWF) atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog mažiausiai ketvirtadalis Belizo (valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne – red. past.) BVP priklauso nuo koralų rifo ir pakrantėse plytinčių mangrovių miškų.

Kertant miškus kapojami ir trilijonai dolerių

O dabar pakalbėkite apie tai, kiek pasaulio ekonomikai kainuoja miškų naikinimas. „Trucost“ skaičiavimais, ši suma jau siekia 6,6 trilijono dolerių per metus (17 trilijonų litų), arba 11 proc. pasaulio BVP. Jeigu situacija nesikeis, 2050 metais ši suma perkops 28 trilijonų dolerių (74 trilijonų litų) ribą.

Aplinkosaugininkai atliko dar vieną tyrimą. Jie nustatė, jog, iniciatyvos, skirtos išsaugoti nykstančias rūšis, kainuotų tik 76 milijardus dolerių (200 milijardų litų) per metus – arba 0,12 proc. metinio pasaulio BVP.

Taigi, kol ignoruojame Gamtos poreikius ir bet kokia kaina siekiame skatinti ekonomikos augimą, vyksta priešingas procesas. Aplinkosauga – būtinoji tvaraus ekonomikos augimo sąlyga. Kai kurios stambios bendrovės (tokios kaip „Unilever“ ar „Nestle“) tai jau suprato ir pradėjo keisti savo strategiją.

Taip pat kai kurios valstybės, pavyzdžiui Gvajana ir Kosta Rika, taip pat suprato, jog Gamta yra jų ekonominės gerovės pagrindas, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų jai apsaugoti. Gamtą saugoti ir puoselėti būtina, nes būtent ji skatina ekonomikos augimą.

Gamta – patikimas verslo partneris, jei į jį kreipsime dėmesį

Kuo ilgiau apsimesime, kad Gamtos indėlis į mūsų gerovę yra minimalus ir iš smėlio statysime ekonomikos pilis, tuo brangiau mūsų aplaidumas kainuos ateities kartoms. Jeigu patys dar nejaučiame, kaip beatodairiškai griauname savo namus, mūsų vaikai ir vaikaičiai už savo protėvių klaidas mokės didžiulę kainą.

Apie tai kalbėti ypač svarbu dabar, kai žodžiai „ekonomika“ ir „augimas“ linksniuojami visuose įmanomuose kontekstuose. Tam, kad trumpalaikiai žmonių poreikiai neužgožtų esminių vertybių, būtina politinė valia. Ir kuo skubiau. Valstybių vadovai geba per trumpą laiką surinkti daugiau nei 3 trilijonus dolerių (beveik 8 trilijonus litų) ekonomikos skatinimo fondui, tačiau taupo Gamtos, kuriančios ekonominę vertę, apsaugai.

Ekonomistai Gamtą vertina kaip neišsekantį išteklių šaltinį, o kartu ir didžiulę šiukšliadėžę, į kurią galima mesti įvairias atliekas. Tačiau dabar pasiekėme ribą, kai privalome suvokti, jog Gamta mums padeda, ji mums dirba. Ji – pats kilniausias ir patikimiausias žmonijos sąjungininkas, galintis nuvesti į šviesų rytojų. Ir šį teiginį pagrindžia ne tik aplinkosaugininkų įspėjimai, bet ir skaičiai – pats geriausias įrodymas visiems, frazę „ekonomikos augimas“ kartojantiems tarsi stebuklingą mantrą.

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...