captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pažanga mažinant jaunimo nedarbą nepakankama

Statistika rodo, kad jaunimo nedarbas mažėja, tačiau pažanga šioje srityje nepakankama, jaunimas nesulaukia realios pagalbos, pasigendama komunikacijos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Statistika rodo, kad jaunimo nedarbas mažėja, tačiau pažanga šioje srityje nepakankama, jaunimas nesulaukia realios pagalbos, pasigendama komunikacijos.

Tai konstatuota po penktadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Prezidentūroje surengto pasitarimo, kuriame svarstyta, ar priemonės, kurių imtasi jaunimo nedarbo problemoms spręsti, yra veiksmingos.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas priminė, kad šalies vadovė jaunimo nedarbo problemą iškėlė dar prieš metus.

„Po šio susitikimo paaiškėjo, kad pažanga yra nepakankama, jaunimas nesulaukia realios pagalbos. Darbo birža giriasi garsėjančia statistika, bet taikomos priemonės neaišku, ar yra tvarios, ir kaip tai paveikia jaunimo nedarbo mažėjimą“, – po susitikimo sakė jis.

Prezidentės atstovas informavo, kad pirmadienį šalies vadovė šiai problemai aptarti kviesis naująją socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę.

Susitikime dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant jaunimo problemą trūksta ne tik susikalbėjimo tarp ministerijų, bet ir informacijos sklaidos, bendravimo su jaunimo organizacijomis, daug priemonių nepasiekia regionų.

A. Bitino teigimu, kai kurios jaunimo darbo rinkos priemonės yra neveiksmingos, formalios, pernelyg brangios, todėl sistemą reikia peržiūrėti, tobulinti teisės aktus.

„Statistika nors ir gerėja, tačiau mes tikrai negalime džiaugtis, juo labiau artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES fone. (...) Šiandien būtina peržiūrėti sistemą, suintegruoti, kad žmogus negalėtų piktybiškai atsisakyti darbo, jog jam labiau apsimokėtų gauti pašalpą negu dirbti už minimalų atlyginimą“, – sakė viceministras ir akcentavo projektų svarbą. Kaip vieną jų įvardijo būsimas mobilias grupes, dirbsiančias su jaunimu.

A. Bitinas brangia priemone pavadino jaunimo įdarbinimą subsidijuojant, nuo liepos įvestą kuponų sistemą, kuri reglamentuoja naują bedarbių profesinio mokymo pagal kuponus tvarką. Tuo metu parama pirmajam darbui vertinama kaip labai pasiteisinusi. Viceministro manymu, turėtų būti keičiamos sąlygos, kad priemonės taptų patrauklios.

Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis atkreipė dėmesį, kad jaunimas neturi kvalifikacijos, vis daugiau bedarbių gretas papildo asmenys, neturintys vidurinio išsilavinimo, dėl to sunkėja jų integracija į darbo rinką. Skaičiuojama, kad pusė jaunimo bedarbių yra nekvalifikuoti.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pertvarkomas profesinis mokymas. Pasiteiravus, kiek jaunimui išmokama nedarbo išmokų, V. Šlekaitis sakė, kad dažnai jaunimas jų negauna, nes neturi darbo patirties.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė pripažino, kad Vyriausybės parengtos priemonės kovoti su jaunimo nedarbu nebuvo efektyvios, juo labiau kad dalis jų dar tvirtinama, o įgyvendinimas numatytas 2014 ar 2015 metais.

LiJOT vadovė taip pat akcentavo visų institucijų bendradarbiavimą kuriant jaunimo darbo sistemas, orientuotas į švietimą, socialinę sferą bei jaunimo nedarbo mažinimą.

„Kaip vieną iš geriausių momentų šiandien reikėtų pripažinti tai, kad visos dalyvavusios pusės prisiėmė atsakomybės sau ir turbūt turi planų, kaip galima keisti ir judėti į priekį, kad iš tikrųjų jaunimo nedarbo mažinimo klausimas būtų aktualus šiais metais“, – sakė ji.

Be kita ko, jaunimo organizacijos nedarbo problemą sprendžiančiose institucijose pasigedo jaunų asmenybių, įžvelgė „baimę įsileisti naujų vėjų“, „įsikabinimą į senas priemones, buvusias prieš 10–15 metų“, novatoriškų, modernių sprendimų trūkumą. Esą, sprendžiant jaunimo nedarbą reikia žinoti, koks yra šiandienos jaunimas, kokias vertybes jis turi, kaip renka informaciją, kokius įrankius naudoja bendravimui.

„Kai mes išeisime į jaunimą, geriau jį pažinsime, tada galėsime ir sugalvoti jam veiksmingas priemones nedarbui mažinti, kaip jį motyvuoti, kaip paskatinti jį savanoriauti, įgyti kompetencijos savanorystės būdu“, – teigė VšĮ „Sėkmės mokykla“ vadovas, jaunas darbdavys Nerijus Buivydas.

Prieš metus jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 24,2 proc., o Europos Sąjungos jaunimo nedarbo vidurkis yra 23,7 procento.

Skaičiuojama, kad didžiausias jaunimo nedarbas yra Rytų Aukštaitijoje, išskyrus Utenos rajono savivaldybę, Mažeikiuose, Suvalkijoje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...