captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parduoti ar išnuomoti būstą nuo šiol galima tik su energetinio naudingumo sertifikatu

Įsigalioja Statybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos parduoti ar išnuomoti būstą nuo šiol galima tik gavus energetinio naudingumo sertifikatą. Notarai sako, kad jiems didės darbo krūvis, brokeriai teigia, kad būsto pirkėjams ar pardavėjams atsiras papildomų išlaidų, o Registrų centro duomenimis, energetinio naudingumo sertifikatus šalyje turi mažiau nei pusė procento nekilnojamojo turto objektų. Aplinkos ministras susidariusią padėtį pavedė išanalizuoti ministerijos teisininkams.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Įsigalioja Statybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos parduoti ar išnuomoti būstą nuo šiol galima tik gavus energetinio naudingumo sertifikatą. Notarai sako, kad jiems didės darbo krūvis, brokeriai teigia, kad būsto pirkėjams ar pardavėjams atsiras papildomų išlaidų, o Registrų centro duomenimis, energetinio naudingumo sertifikatus šalyje turi mažiau nei pusė procento nekilnojamojo turto objektų. Aplinkos ministras susidariusią padėtį pavedė išanalizuoti ministerijos teisininkams.

Kaip praneša LRT televizijos naujienų tarnyba, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigia pastebėjęs suaktyvėjusį būstų pardavimą.

„Mes buvom pastebėję tiek vakar, tiek paskutinėm dienom, kad pirkėjai, pardavėjai skubėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis iki šios dienos. Taip pasinaudota įstatymo leidžiama galimybe turtą perleisti be sertifikato“, – teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

Pasak notarų, jų klientams pirkimo-pardavimo paslauga brangsta, nes sertifikatas kainuoja. Maždaug nuo 100 iki 400 litų. Be to pati pirkimo procedūra užims daugiau laiko, nes sertifikatui įsigyti reikia 3-4 dienų.

Registrų centro duomenimis, šalyje yra beveik pustrečio milijono pastatų, o energetinio naudingumo sertifikatą turi tik kiek daugiau nei 10 tūkstančių statinių, t.y. mažiau nei pusė procento visų statinių. Kas mėnesį Lietuvoje parduodama iki 1000 gyvenamųjų būstų ir dar po 1000 kitokių pastatų, tačiau juos įsigyjant energetinio naudingumo sertifikatai buvo išduodami tik pirkėjui ar nuomininkui pageidavus. Tokia tvarka galiojo nuo 2009-ųjų.

„Mes, brokeriai, energetinį sertifikatą vertiname kaip biurokratinį formalumą, kuris eiliniam pirkėjui, pardavėjui nėra reikalingas. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, parduodantis turtą, suvokia ir žino, kad jų namas yra tikrai energetiškai netaupus, priklauso c arba d kategorijai ir šildymo kaštai yra dideli“, – sako Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis.

Pasak brokerių, būsto energetinio naudingumo sertifikatas pirkėjams naudingas tik įsigyjant naujos statybos butus, kai galima palyginti kelių namų energetinį naudingumą ir išsirinkti geriausią variantą.

Tuo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad įsigaliojusios Statybos įstatymo pataisos yra tik aklai perkelta europinė direktyva į mūsų įstatyminę bazę.

„Pabandysim su Europos teisės specialistais išsiaiškinti, ar galim mes šitoj vietoj ir perkelti ir neužkrauti įpareigojančios būtinybės kiekvieno buto savininkui tą sertifikatą išsiimti. Notarai kol kas ramiai gali dirbti toliau, todėl kad iš tiesų įstatyme tokios nuostatos, ar tokie reikalavimai numatyti yra, bet poįstatyminių aktų, kuriais būtų baudžiama arba imamasi priemonių, jeigu nėra, kol kas nėra paruošta“, – sako ministras V. Mazuronis.

Pasak ministro, susidariusią situaciją ministerijos teisininkai turėtų išsiaiškinti per porą savaičių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...