captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laivų statytojai dairosi kito verslo

Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą.

VLG terminale į laivus kraunama melasa – šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas tekstilės, kosmetikos, maisto pramonėje.

Dviejose talpyklose galima laikyti apie 8500 tonų iš Rusijos ir Ukrainos geležinkeliais atgabentos melasos.

Dabar yra pats keletą mėnesių trunkančio melasos krovos sezono įkarštis.

Terminalo metų pajėgumas siekia 120 tūkst. tonų. Jį valdanti antrinė VLG įmonė „Vakarų krova“ šiemet tikisi priimti apie 40 nedidelės ir vidutinės talpos laivų.

Čia įrengta geležinkelio cisternų krovos estakada, pastatyta garo katilinė. Žiemą pašildytą melasą galima krauti ne tik į prekybos laivus, bet ir į jūrinius konteinerius, išvežti automobilinėmis cisternomis.

Skystieji kroviniai bendrąją VLG krovos apyvartą turėtų padidinti 10 proc.

Anksčiau melasą krovė kita jūrų uosto įmonė – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.

Nugriovus senąsias talpyklas, kurių vietoje dabar kyla naujas keleivinis uostas, melasos siuntėjai ėmė žvalgytis į Ukrainos uostus.

Bet kroviniai nenuplaukė kitur, nes VLG laiku pastatė naujus melasos krovos įrenginius.

Terminale darbuojasi lietuviai, o teisė jį valdyti 6 metams suteikta vienai didžiausių pasaulyje melasos tiekėjų – Vokietijos įmonei „Peter Cremer“.

Kai laivų statytojai ir remontininkai nėrė į krovos verslą, konkurentai jų pastangas tapti uosto rinkos žaidėjais vertino atlaidžiai.

Praėjusiais metais „Vakarų krova“ į savo infrastruktūros plėtrą investavo apie 12 mln. litų, o apyvarta jau viršijo milijoną tonų krovinių.

Sparčiai augant žemės ūkio produktų eksportui į laivus supilta 400 tūkst. tonų grūdų – 35 proc. daugiau nei užpraeitais metais.

Įmonės direktorius Gediminas Rimkus mano, kad grūdų, durpių, skaldos, biokuro, medienos siuntų pagausėtų pagilinus VLG krantines, plečiant vidaus geležinkelių tinklą.

Šiuos projektus įgyvendina ne įmonės, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Gabens ir šiukšles, ir pelenus

Naujų plėtros galimybių paieškos „Vakarų krovą“ paskatino užmegzti ryšius su buitinių atliekų deginimo fabriką pajūryje statančia skandinavų kapitalo įmone „Fortus Klaipėda“.

„Šiukšlių pelenų negalima niekur naudoti, išberti sąvartynuose. Sudėti į specialius maišus jie iš mūsų terminalo laivais bus plukdomi į vieną Švedijos salą ir laidojami specialioje įduboje“, – pasakojo G.Rimkus.

„Vakarų krova“ teiks ir logistikos paslaugas – šiukšles iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro gabens į deginimo įmonę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...