captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mįslė: brandinama sutartis, kuri neleidžia socialdemokratams toliau dirbti koalicijoje?

Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko praėjusią savaitę DELFI konferencijoje ištarta frazė, kad jo partiečiai negali pritarti Nacionaliniam susitarimui, kuriame esą kalbama apie trečdalio mokytojų atleidimą bei valstybės įmonių privatizavimą, sukėlė nerimą: ką dar galima atrasti šiame dokumente.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI pavyko gauti Nacionalinio susitarimo, vadinamo „Susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų“ projektą, kurį po galutinių derinimų Vyriausybė, taip pat profsąjungų bei darbdavių atstovai žada pasiprašyti spalio viduryje.

Šiame dokumente brėžiami penki šalies ilgalaikei pažangai būtini reformų tikslai:

Viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimas;

Socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas;

Švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas;

Mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas;

Šalies konkurencingumo didinimas.


Numatomos bendrosios kryptys

Nacionalinio susitarimo projekte, kalbant apie viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą, užsimenama apie „viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimo iniciatyvas“, kurios būtų grindžiamos kaštų ir naudos analizėmis, o dėl to atsilaisvinančios darbo užmokesčio fondo lėšos prioriteto tvarka nukreipiamos esamų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.

Dokumente kalbama apie būtinybę pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, įtvirtinant viešųjų ir privačių sveikatos įstaigų lygiateisiškumą, valstybės turto valdymo efektyvumo didinimą, viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimą, konkurencinės verslo aplinkos gerinimą, atsisakant valstybei nebūdingų paslaugų teikimo ir panašiai.

Skirsnyje apie socialinio dialogo stiprinimą numatoma skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, analizuoti darbo užmokesčio pasiskirstymą ir dinamiką ūkio sektoriuose. Skatinti žmonių įsitraukimą į profesinių sąjungų veiklą, taip pat, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, didinti darbuotojų darbo užmokestį.

„2018 m. pirmą pusmetį Seimui pateikti įstatymo projektus, kuriuose būtų numatoma, kad viešųjų pirkimų metu būtų vertinama viešojo pirkimo dalyvio socialinė atsakomybė, o vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomi balai būtų skiriami įvertinus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės mokamą vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį“, – rašoma projekte.

Švietimo dalyje teigiama, kad ketinama sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą, užtikrinant visų lygių kokybę ir jos priežiūrą, investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį.

Kalbant apie mokesčių sistemą, pažymima, kad turėtų būti mažinamas darbo jėgos apmokestinimas, perkeliant mokestinę naštą ant mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių.

„Siekti nedidinti bendros mokestinės naštos, o siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais“, – teigiama projekte.

Jame taip pat numatoma stiprinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo veiklas, skatinti vietinius gamintojus, ypač regionuose, steigti ir išlaikyti didesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą.

„Didinti listinguojamų valstybės valdomų įmonių akcijų dalį, siekiant didesnės grąžos valstybei, didinti skaidrumą ir atskaitomybę“, – rašoma dokumente.

Be kita ko, jame įrašytas ir siekis užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką.

G. Paluckas brenda giliau

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas G. Paluckas, antradienį DELFI konferencijoje kalbėdamas apie šį dokumentą pareiškė, kad Nacionaliniame susitarime, kurį Vyriausybė šiuo metu derina, kalbama apie tokius dalykus kaip dalinis valstybinių įmonių privatizavimas, trečdalio mokytojų atleidimas ir jų darbo užmokesčio fondo paskirstymas likusiems, centralizavimus tolinant valdžią nuo žmonių.

G. Paluckas, BNS nuotr.

„Tam socialdemokratai tikrai nepritars“, – sakė jis.

Vėliau, plėtodamas savo mintį, G. Paluckas DELFI teigė, jog kalbėdamas apie mokytojų skaičiaus mažinimą, rėmėsi dokumento projekte įrašyta nuostata dėl viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimo.

„Kai šitą punktą sudedi su premjero Sauliaus Skvernelio neseniai išsakytomis mintimis, kai buvo pasakyta, kad yra per daug trečdaliu mokytojų (S. Skvernelis, rugpjūtį susitikęs su švietimo profsąjungomis, yra sakęs, kad dar didesnius atlyginimus pedagogams ir dėstytojams bus galima mokėti tada, kai bus sutvarkytas jų darbo krūvis ir pagerės mokinių rezultatai – DELFI), optimizuojant, kitaip sakant, atleidžiant, ir sutelkus pinigus, kitiems mokėti didesnį atlyginimą, tai tiesiogiai ir reiškia“, – sakė jis.

Pasak G. Palucko, plane kalbama apie norą didinti listinguojamų valstybės įmonių dalį – tai, jo teigimu, reiškia siekį arba pardavinėti didesnį jų akcijų paketą, arba jį daryti viešai prieinamu. „Tai yra dalinė privatizacija“, – teigė jis.

„Yra ir daugiau punktų, kurie mums, kaip socialdemokratams, pjauna širdį. Gal man tą kritiką reikėtų pasilaikyti, sulaukti, kol planas bus suderintas tarp ministerijų ir pateiktas, bet aš tikiuosi, kad kritika padės tokio Nacionalinio susitarimo tiesiog nepateikti ir sutvarkyti tas dalis. Kai planas taps viešas, mes jį konstruktyviai svarstysime, galbūt teiksime naujas formuluotes, bet mano minėtų dalykų ten tikrai su žiburiu neliks“, – tvirtino G. Paluckas.

Kaip DELFI sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, apie G. Palucko minimus susitarimus švietimo srityje ji nėra girdėjusi.

„Jei kalbama apie sutarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, ten yra minimas „efektyvus įstaigų tinklas“, apie tai kalbama nuolat. Tame punkte kalbama ir apie bendrąjį, ir apie profesinį, ir apie aukštąjį mokslą, tačiau ten neminimi jokie konkretūs skaičiai, juo labiau „trečdalis mokytojų“ nėra nei minimas, nei kada buvo svarstomas. Kalbame apie principą, kad mokyklų tinklas turi būti efektyvus ir efektyviai valdomas, mažinant išlaidas ūkio administravimui“, – pažymėjo ministrė.

T. Tomilinas: jei verslas nepaskubės, teks sugrįžti prie senojo Darbo kodekso

Kaip DELFI teigė Nacionalinis susitarimo, dar vadinamo „sutartimi dėl algų“, idėjos autorius, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas, LSDP lyderio išsakyti pasvarstymai su rengiamu projektu nieko bendro neturi. Jame didžiausias dėmesys esą skiriamas šakinėms sutartims bei susitarimams dėl atlyginimų didinimo.

DELFI primena, kad Nacionalinis susitarimas rengiamas jau nuo praėjusių metų pabaigos. Dar šį pavasarį T. Tomilnas Nacionalinio susitarimo pasirašymą vadino „būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui“. Tačiau Seimas šios sąlygos neįvykdė – Darbo kodekso pataisos buvo priimtos birželio 6 dieną, o įsigaliojo nuo liepos. Beveik visoms pataisoms yra pritarusi Trišalė taryba.

Pasak T. Tomilino, šis susitarimas turėjo būti pasirašytas dar vasarą. „Ką aš galiu padaryti, jeigu „tempia gumą“ verslas, kuris nesupranta, kad jeigu jis tai darys toliau, mes tiesiog grąžinsime ankstesnes Darbo kodekso nuostatas“, – pabrėžė jis.

Politikas tvirtino, esą su verslu buvęs „džentelmeniškas susitarimas“.

„Jeigu mes žiūrime į derybų rezultatą rimtai, jie turi užtikrinti, kad jie mūsų algų didinimo planą vertina rimtai. Žodis buvo darbdavių. Verslas gavo milžinišką pasitikėjimo kreditą iš mūsų, ir dabar laukiame jų socialinių įsipareigojimų. Jie turi būti išdėstyti popieriuje. Turi būti susitarimas dėl principų ir dėl proceso eigos“, – aiškino T. Tomilinas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad šio susitarimo iniciatoriai yra verslo atstovai.

„Mes jį siūlėme dar metų pradžioje, bet kita pusė, Vyriausybė, matyt, tuo metu buvo dar nepasirengusi. O dabar yra tam tikra situacija, kuri skatina paskubėti, nes reikia stabilumo“, – tvirtino jis.

Pasak D. Arlausko, darbdavių akimis, susitarime yra keli labai svarbūs dalykai, visų pirma, mainai – mažinant darbdavio kaštus, atsirandanti galimybė didinti darbuotojams atlyginimus.

„Orientuojamės ne į minimalią, bet didesnę vidutinę algą, kuri, savo ruožtu, gali natūraliai aktyvuoti ir minimalios algos didinimo galimybes. Labai svarbu, kad kalbama apie decentralizaciją, didesnį savivaldos savarankiškumą, nes, deja, matome, kad nuo žadėto didesnio savivaldos savarankiškumo ir bendruomeniškumo kūrimo dabartinė valdžia vis dėlto eina centralizacijos keliu“, – pabrėžė darbdavių atstovas.

T. Tomilinas, BNS nuotr.

Jo teigimu, svarbi ir prasidėjusi diskusija apie „žalingus“ ir „nežalingus“ mokesčius, mokamus nuo sukurtos vertės. „Galime kalbėti apie vartojimo, ekologinius, turto mokesčius, bet einame modernių valstybių keliu – didesnis santykinis dėmesys turi būti nežalingiems mokesčiams“, – aiškino D. Arlauskas.

Kalbėdamas apie nacionaliniame susitarime minimus „socialiai neteisingus“ mokesčius, jis neslėpė, kad vienu iš jų laikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. „Ji iškreipia rinką, nes ir mieste dalis skurdžiai gyvenančių žmonių nesinaudoja centriniu šildymu, todėl negali lengvata pasinaudoti“, – kalbėjo LDK vadovas.

Akcentavo optimizavimą

Premjero S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas DELFI teigė, kad šiuo metu baigiamo rengti Nacionalinio susitarimo tekstą pasirašyti planuoja Vyriausybės vadovas kartu su profesinių sąjungų bei darbdavių atstovais.

„Niekas niekada neplanavo siūlyti jo pasirašyti politinėms partijoms“, – pabrėžė jis.

Pasak T. Beržinsko, susitarime nekalbama apie valstybės įmonių privatizavimą, bet yra siūlymas susitarti dėl siekio, kad valstybės valdomos įmonės būtų skaidrinamos, taip pat didinama jų grąža visuomenei.

Jis taip pat neigė, jog Nacionaliniame susitarime gali būti kalbama apie mokytojų atleidimą. „Yra planuojamas viešojo sektoriaus tinklo efektyvinimas ir kokybės gerinimas. Mes iš tiesų dirbame ties viešojo sektoriaus optimizavimu. Natūralu, kad tai darant, atsisakant perteklinių funkcijų, bus sutaupoma, tad šios lėšos būtų planuojamos skirti likusių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimui, nes, mūsų manymu, tai yra realiausias kelis, kaip tas užmokestis galėtų augti“, – pabrėžė jis.

„Susitarimuose paprastai yra deklaruojami siekiai. Konkretūs jų įgyvendinimo būdai paprastai fiksuojami vėliau rengiamuose lydinčiuosiuose dokumentuose“, – tvirtino T. Beržinskas.

Profsąjungos dar dvejoja

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad dėl susitarimo, kurį planuojama pasirašyti spalio 17 dieną, profsąjungos turėtų apsispręsti iki spalio 2-osios.

„Susitarime kalbama apie viešojo sektoriaus veiklos efektyvinimą ir darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Kaip kalbėjome su premjeru, minimi Vyriausybės, valdymo įstaigų sujungimai, „vienas pastatas“, funkcijų dubliavimo panaikinimas. Sutaupytos lėšos būtų skiriamos darbuotojų darbo užmokesčio didinimui“, – tvirtino jis.

„Kai kurie to susitarimo momentai mus tenkina, bet dar negaliu pasakyti, ar mes jį pasirašysime, nes jis dar yra svarstymo stadijoje. Nuomonių yra skirtingų. Priminsiu, kad 2009 metais pasirašant panašų Nacionalinį susitarimą su konservatorių Vyriausybę, sprendimą nulėmė du balsai“, – pabrėžė A. Černiauskas.

Jo teigimu, pagrindiniai prieštaravimai kyla dėl to, kad profsąjungų atstovai susitarime norėtų didesnio konkretumo. „Tačiau pagal praktiką nacionaliniai susitarimai nebūna labai konkretūs. Numatomi tikslai, o konkretumas atsiranda kuriant susitarimo įgyvendinimo planą“, – aiškino LPSK vadovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...