captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugėjant neurologinės kilmės susirgimų, pastebimas šios srities medikų trūkumas

Šiemet pasauliniame neurologijos kongrese (WCN 2017) reikšmingiausiame daugiausia dėmesio skirta degeneracinėms nervų sistemos ligoms – Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinei sklerozei. Kongrese dalyvavo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vertebroneurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Irena Virketienė ir KUL gydytoja neurologė  dr. Lina Malcienė.
A. Neelo/unsplash.com nuotr.
A. Neelo/unsplash.com nuotr.

Pasaulinės neurologijos srities tendencijos rodo, kad šios srities medikų trūksta. Europoje trims neurologams tenka 100 tūkst. gyventojų. 250 mln. žmonių išsivysčiusiose šalyse kenčia nuo neurologinės kilmės susirgimų. Lietuvoje vien išsėtine skleroze serga apie 2 tūkst. žmonių. Kasmet medikai užfiksuoja per 100 ligos atvejų. „Neurologijoje atsiveria naujos galimybės ne tik diagnozuoti šią ligą gerokai anksčiau nei ji pradeda luošinti žmogaus kūną, bet ir gydyti taip, kad ši liga kuo lėčiau progresuotų“, – pasakoja L. Malcienė.

Gydytoja pastebi, kad šiuolaikiniai vaistai, skirti gydyti degeneracinėms nervų sistemos ligoms ir yra sukurti pasitelkus inovatyvias technologijas, iškelia naujų iššūkių gydytojams.

L. Malcienė akcentuoja, kad neurologinės ligos dažnai yra lydimos didelio psichologinio streso, netgi depresijos, todėl, kaip rodo tarptautinė praktika, komandoje kartu su neurologais turi dirbti psichologai, psihoterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. „Apie sėkmingus tokios praktikos rezultatus kongrese kalbėjo kolegos iš Australijos. Jie pristatė socialinį modelį, apjungiantį ne tik pacientą, jo ligą ir gydytoją, bet ir kitus specialistus bei asmenis, besirūpinančius paciento gyvenimo kokybe. Daug dėmesio skirta paliatyviajai pagalbai, kuri apima ne tik fizinį kūną, bet visą asmenį – jo dvasinius ir emocinius poreikius, dalykus, reikalingus gyvenimo kokybei pagerinti ir kitus žmones, dalyvaujančius bendrame procese“, – kalba L. Malcienė.

Pasak jos, labai svarbu pacientui tinkamai pasakyti žinią apie jo ligą. Juk neretai ypač jauni asmenys, išgirdę išsėtinės sklerozės diagnozę, galvoja, kad tuoj sės į vežimėlį.

Pažangių Europos šalių patirtis, aptarta neurologijos kongrese šiemet, patvirtina, kad būtina dirbti su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais ne tik tada, kai jie ateina pas gydytoją, bet ir kai būna savo namų aplinkoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. „Pacientų gyvenimo kokybės analizė, pasiūlymų teikimas, taip pat medicinos slaugytojų skambučiai, skirti pasiteirauti, kaip žmogus gyvena ir jaučiasi, ar nepamiršta išgerti vaistų – įprasta praktika užsienyje, mažais žingsneliais ateinanti į Lietuvą“, – džiaugiasi L. Malcienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...