captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Lašas ragina P. Baršauską trauktis iš pareigų

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas teigia neabejojantis, kad to paties universiteto prof. Petro Baršausko habilitacinis darbas, žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, yra plagiatas. Jo nuomone, rektorius „kaip bebūtų gaila“ turėtų pripažinti klaidas ir garbingai pasitraukti iš pareigų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pirmadienį P. Baršauskas, reaguodamas į viešai mestus kaltinimus dėl galimai plagijuotos 2002 metais habilitacijai teiktos monografijos „Transfer of International Management Principles to CEEC`s“, surengė spaudos konferenciją ir davė kelis interviu. Jų metu profesorius aiškino darbą rašęs pagal to laikmečio reikalavimus, minėjo esantis ramus, „todėl, kad plagiatinių dalykų ten nėra“, tačiau pripažino esąs šokiruotas „techninių klaidų“ kiekio. Anot mokslininko, tarp pirmojo ir antrojo monografijos leidimų „yra kuriozinių dalykų“, kurių jis „net negali paaiškinti“.

„Ten yra daug techninio broko, citavimo problemos“, – taip galimą plagiatą „LaisvėsTV“ paaiškino jis ir iš dalies dėl to apkaltino neįvardytus „techninius darbuotojus.“ „Tuos dalykus tada, ir tekstus, ir viską, kadangi masė darbo, reikėdavo ranka susivesti, tai juos vesdavo techniniai darbuotojai kai kada. Tai lygiai taip pat ir čia“, – sakė P. Baršauskas.

P. Baršauskas: „plagiatinių dalykų“ darbe nėra

KTU rektorius spaudos konferencijos metu pasakojo, kad citavimo (citavimas ir perfrazavimas nėra tas pats – aut. past.) kultūra per 20 metų „nežmoniškai“ pasikeitė. „Mes nekalbame apie plagiatinius dalykus, kad tu paėmei kažką, kažkieno darbą, gabalą ir rodai kaip savo. Čia yra šventas reikalas, visada buvo. Tokių, aš ramus, nėra. Bet kaip tu pateiki, kaip tu cituoji, ėjo revoliucija, atsirado kabutės, atsirado visokie reikalavimai, kai kurios leidyklos pradėjo reikalauti įvairiausių kitokių dalykų, griežtėjo ta situacija“, – kalbėjo jis.

Pasibaigus spaudos konferencijai A. Lašas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė su KTU rektoriumi sutariantis daugeliu klausimų, tačiau „dėl plagiato vienareikšmiškai ne“. „Žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos man nekyla nė mažiausios abejonės, kad tas habilitacinis darbas yra plagiatas, t.y., sąmoningas svetimų minčių pristatymas savosiomis. Kaip tai kažkam atrodė prieš 15–20 metų, nesiimu spręsti“, – rašė jis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidyklos direktorė bei Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentė Eleonora Dagienė anksčiau 15min teigė, kad „cituoti buvo privaloma visada – laikui bėgant skyrėsi tik citavimo formos reikalavimai, tai yra, kaip sudaromos bibliografinės nuorodos, kur dedami kableliai“. Ji kategoriškai neigiamai atsakė į klausimus, ar 2002-aisiais buvo leistina žodis žodin kopijuoti svetimo darbo kūrinio dalis ir kopijuotos dalies nežymėti kabutėmis, svetimo kūrinio teiginius pateikti kaip savo, klaidingai sužymėti kopijuojamo teksto šaltinius.

A. Lašas: šaltiniai kažkur knygos gale kelia šypseną

Konferencijos metu P. Baršauskas teisinosi pirma rašęs bendrą monografijos literatūros šaltinių sąrašą ir tik po to autorius nurodęs tekste greta pastraipų, todėl juos ir supainiojęs. Jis taip pat pabrėžė visus savo darbe naudotus šaltinius pažymėjęs galutiniame monografijos literatūros sąraše, minėjo, kad jo rašyta monografija yra „fonas“, joje „parodyta literatūros apžvalga“, o „pagrindinės habilitacinės mintys yra santraukoje“. „Santraukoje tu padedi viską. Santraukoje – čia yra mano originalios mintys“, – sakė P. Baršauskas.

„Argumentai apie tai, jog nurašytas šaltinis yra bibliografijoje ir todėl tai nėra plagiatas, kelia skeptišką šypseną, – socialinio tinklo paskyroje rašė A. Lašas. – Žiūrint iš knygos skaitytojo perspektyvos, man tas šaltinio egzistavimas (kažkur knygos gale) nieko nereiškia, nes jis niekaip nesusietas su nurašytomis pastraipomis. Antra, argumentas apie tai, kad pastraipų pažodinį nurašinėjimą reiktų traktuoti kaip literatūros apžvalgą irgi pro jokius logiškumo vartus nepralenda. Literatūros apžvalga visada pristato esmines autorių idėjas, o ne kopijuoja tekstą paeiliui, įskaitant ir antraštes (kaip daroma šiame darbe).“

Vieno iš KTU fakultetų dekano teigimu, „niekaip su pastraipa nesusijusių nuorodų į šaltinius pridėliojimas“ indikuoja, kad pradžioje buvo surašytas visas tekstas, o po to vienur kitur dėl bendro vaizdo ir solidumo buvo „primėtyta“ tinkamų nuorodų.

„Skaitant tą darbą ir susidaro įspūdis, kad svetimos mintys pristatomos kaip savos. Ir tai nėra pavienė problema. Tekste tokių pavyzdžių galima surasti dešimtis. Nurašyti tai techninėms klaidoms ar aplaidumui tiesiog nerimta, nes tada iškyla klausimas, o kas nėra techninė klaida? Tokiu būdu išplaunama pati plagiato sąvoka“, – atsakyme 15min rašo A. Lašas.

A. Lašas KTU bendruomenės reakcijos nesibaimina

P. Baršauskas kartu su KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininku Nerijumi Čepuliu pirmadienį pristatė ir pačių atliktos monografijos analizės dėl plagiato rezultatus. Pagal ją, P. Baršausko habilitacijai teikto mokslinio darbo sutaptis su kitų autorių darbais siekia iki 24 proc.

A. Lašo teigimu, sutapimai savaime dar nieko nereiškia – „reikia žiūrėti „po kapotu“, kas konkrečiai ir kodėl sutampa“. „Šiuo atveju daug teksto sutampa su įvairiais šaltiniais (vadovėliais ir moksliniais straipsniais), nes nuo jų tekstas yra tiesiog nurašytas pažodžiui. Tokiu atveju net jei būtų ir 5 proc. sutapimų, tai reiktų traktuoti kaip plagiatą“, – tikina KTU dėstytojas.

Nors dirba tame pačiame universitete ir yra pavaldus P. Baršauskui, A. Lašas teigia nelabai besibaiminantis nei KTU bendruomenės, nei paties rektoriaus neigiamos reakcijos dėl jo išreikštos pozicijos. „Mano jau toks būdas – kalbėti per daug nevyniojant į vatą. Manau, kad rektorius ir rektorato nariai prie to jau pripratę. Beje, pats rektorius yra labai demokratiškas žmogus ir toleruoja kito nuomonę. Dėl jo kartais kategoriškų pasisakymų viešumoje yra manančių, kad KTU rektorius yra autokratas, bet čia tiesiog maišomas autokratiškumas su šiek tiek ūmesniu būdu“, – dėsto A. Lašas.

Diskusijos verda ir universitete

Iš KTU, neskaitant korporatyvinių ryšių direktorės Ornelos Ramašauskaitės, savo iniciatyva jis buvo bene vienintelis išreiškęs viešą nuomonę apie P. Baršausko habilitacinį darbą. Neseniai pareiškimą „Dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių įtarimų dėl KTU rektoriaus akademinio nesąžiningumo“ išplatino ir Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos. Likusi akademinė bendruomenė tyli.

A. Lašo nuomone, to priežastys greičiausiai individualios: „Vienus galbūt įtikina rektoriaus argumentacija. Kiti nenori nereikalingų problemų ir tiesiog nesikiša. Treti laukia, kol kažkas „pramuš ledus“ ir tada jie prisijungs. Ketvirti pritaria, bet atsargiai ir rašo dėkodami, kad išsakau savo poziciją. Žodžiu, atsakymų gali būti daug, bet dominuojantys motyvai turbūt yra atsargumas ir pasyvumas. Kaip ten mes sakome? Ne tavo kiškis, ne tu ir kiškis“. Jo teigimu, uždaruose ratuose diskusijos verda ir KTU.

„Nuomonės turbūt irgi nevienodos. Bent jau man susidaro įspūdis, kad nemaža dalis labai jaudinasi dėl susidariusios situacijos, bet tuo pačiu nenori „pakasinėti“ rektoriaus, nes jis iš tiesų pakankamai gerai ir dinamiškai vadovauja universitetui“, – tvirtina A. Lašas. Paklaustas, kaip jo nuomone dabar turėtų pasielgti P. Baršauskas, KTU dekanas atsako: „Kaip bebūtų gaila tokiais atvejais atsakymas greičiausiai yra tik vienas – pripažinti klaidas ir garbingai pasitraukti“.

P. Baršauskas sako esąs pasiruošęs pasitraukti

Tiesa, pats P. Baršauskas spaudos konferencijos metu minėjo, kad atlaisvinti rektoriaus kėdę yra pasiruošęs bet kuriuo momentu. „Niekada savo gyvenime nebuvau įsikabinęs į jokius postus, į kėdes, į pozicijas, manęs nesaisto niekas“, – kalbėjo jis. Šiuo metu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba vis dar vykdo tyrimą dėl P. Baršausko galimai nuplagijuotos 2000 metais Vokietijoje išleistos monografijos pavadinimu „Transfer of International Management Principles to CEEC`s“.

Jos pagrindu 2002 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dabartinis KTU rektorius apsigynė disertaciją. Galimą P. Baršausko monografijos plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Algirdas Avižienis. Laidos „Dėmesio centre“ metu jis neslėpė neigiamos nuomonės apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, dėl kurios tiek VDU, tiek KTU būtų reikėję su kuo nors jungtis. Pavyzdžiui, Vyriausybė KTU matė sujungtą su VDU, Lietuvos sportu universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu.

„Kadangi rektorius P. Baršauskas tą mintį (jungimosi – aut. past.) atstovavo, norėjau pažiūrėt, iš kokių kvalifikacijų jis ateina, kad tokį planą remia“, – aiškino A. Avižienis, pridurdamas, kad dabar jo pagrindinis noras – „išgelbėti KTU, nes jam šiuo metu vadovauja trys žmonės – prof. P. Baršauskas ir dvi jo prorektorės, kurių nė vienas neturi jokio technologinio pasirengimo“.

„Sutikite, juokingai skamba toks rūpestis, – komentuodamas A. Avižienio pasisakymus 15min rašo A. Lašas. – Iš principo yra pagrindo manyti, kad kai kurie VDU atstovai labai nori diskredituoti KTU, bet tai niekaip nedaro įtakos klausimo esmei – ar gerb. Baršausko habilitacinis darbas yra plagiatas ar ne.“

Kontrolieriaus išvados – po poros mėnesių

Laidos metu reaguodamas KTU rektorius atkirto, kad A. Avižienio žodžiai – suinteresuoto žmogaus nuomonė ir ne jam spręsti, kas turėtų vadovauti universitetui. Spaudos konferencijos metu P. Baršauskas taip pat minėjo, kad pagrindinė „nuoseklių kaltinimų“ apie galimą plagiatą priežastis – aukštojo mokslo reforma. Bandydamas įrodyti plagijavimą, buvęs KTU magistro studentas Donatas Raščius, kaip ir A. Avižienis, po kaulelį išrakinėjo P. Baršausko monografiją ir sukūrė vaizdo įrašą.

Pagal jį, ištisos monografijos pastraipos žodis žodin yra nukopijuotos nuo užsienio mokslininkų darbų, kai kurie nurašyti teiginiai pateikti kaip autoriaus mintys, dalies teiginių šaltiniai nurodyti klaidingai. Spaudos konferencijos metu KTU rektorius šį vaizdo įrašą įvardijo kaip „cinišką“ ir „tendencingą“.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos habilitacinio P. Baršausko darbo tyrimas gali trukti dar pora mėnesių. Be išvadų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), anot viceministro Giedriaus Viliūno, jokių veiksmų nesiims.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...