captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinė paieškų tarnyba

2013-12-16 09:51
6805
Įvertinimas: 0
  

Pirmoji šio vakaro istorija paliudys, kad net jaunas, regis, apsuptas begalės draugų ir pažįstamų žmogus, gali išgyventi vienatvę. Julijai dar nėra nė dvidešimties. Tačiau nuo mažų dienų ją slėgė paprasto šeimyninio jaukumo stoka. Nuo tada, kai žuvo jos tėtis. Kai dėl Julijai nesuvokiamų priežasčių apie žuvusį tėvą namuose buvo užginta kalbėti. Iškopusi iš savojo paauglystės maišto, iš savo, tokio dar neilgo gyvenimo, duobių, Julija ryžosi susirasti močiutę, tėvo mamą. „Noriu pradėti gyvenimą nuo balto lapo,- kalbėjo mums Julija,- noriu sužinoti, koks buvo mano tėvas ir pažinti bent vieną artimą žmogų - močiutę.“ Antroji vakaro istorija privertė mus pasijusti Kalėdų seneliais. Tokiais, kuriems vaikystėje rašydavome laiškus. Tik šį kartą jauna mergina panoro Kalėdoms gauti gyvą dovaną, be kurios, merginos tikinimu, Kalėdos būsiančios tiesiog sugadintos. Jau seniai Jurgita svajojo susirasti mamos sesers, savo tetos, neaugintus vaikus. Pusbrolį Milvydą ir pusseserę Neringą. Neringą neseniai susirado, o štai Milvydo - nepavyksta, ir tiek. Pusbrolį Jurgita matė tik visai mažiuką, keliose išlikusiose nuotraukose senuose albumuose. Iš tų laikų, kai savo mamai Milvydas dar buvo reikalingas. Dabar, daugiau nei po dvidešimties metų, turėjome išsiaiškinti, kur Jurgitos pusbrolis šiandien? Ir ar galėjo numanyti, kad kada nors kas nors iš artimųjų jo pasiges?

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...