captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinė paieškų tarnyba

2013-09-23 16:57
4101
Įvertinimas: 0
  

Pirmoji šio vakaro istorija apie Arūną, įžiebtą viltį ir sugrąžintą norą gyventi. Apie būtinybę jaustis reikalingu ir mylimu. Kažkur tarp miškų gyveno sau žmogus su visu kuprotu savo likimu. Senokai pats save nurašęs ir lyg kokį gamtos broką atriekęs nuo artimųjų, skendo vienatvėje ir nė manyti nemanė, kad gali kam nors rūpėti. Antroji istorija paliudys, kad ilgesys graužia anaiptol ne tik vienišius. Būna, žmogus turi, regis, viską: šeimą, pulką draugų ir bičiulių, mėgstamą darbą, pripažinimą, tačiau kažin kokios moralinės skolos, kažin kokie pačiam sau duoti pažadai nepalieka ramybėje, ir tiek. Prieš daug metų tremtyje susipažino lietuvaitė ir ukrainietis. Pamilo vienas kitą, susituokė. Vyro tėviškėje, Ukrainoje, susilaukė pirmagimės Lilijos. Tačiau moters tėvynės ilgesys buvo stipresnis už pastangas išsaugoti šeimą. „Dešimt metų išgyvenau tremtyje ne tam, kad ir vėl negalėčiau sugrįžti į Lietuvą,“- kalbėjo moteris. Kad ir pasukę skirtingais keliais jiedu niekada nepamiršo vienas kito. Tik negalėjo numanyti, kad bendrauti teks taip trumpai... Po keturiasdešimties metų to paties tėvo vaikai, brolis ir sesuo, panoro sueiti į vieną kelią. Panūdo vėl kaip kadaise pasijusti broliu ir seseria. Ukraina - Lietuva ir vienas vakaras, kuomet atsiskleidžia dešimtmečių mįslės. Pašnekovai: Gintaras Byla, Andrejus Danilevičius iš Ukrainos

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...