captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinė paieškų tarnyba

2013-09-16 08:44
3850
Įvertinimas: 0
  

Pirmoji vakaro istorija tarsi bandys įtikinti, kad gyvenime atsitiktinumų nebūna. Ir, matyt, neatsitiktinai vieną šeštadienio rytą viena moteris įsijungė mūsų laidos kartojimą. Tai, ką pamatė ekrane, privertė kūliais verstis jos širdį ir nuskraidino į seniai pralėkusius laikus, kai viskas buvo taip paprasta, vėjavaikiškai smagu ir nerūpestinga. Antrąkart dardėjome į vieną išpuoselėtą sodybą miško vidury. Šįkart pas tą, kuri mažiausiai mūsų tikėjosi. Su žinia, kuri stačiai išvers iš koto. Ko jau ko, bet kad ims kada kas nors ieškoti jos? Nebūra nesapnuota. Kitos istorijos herojui dar tik dvidešimt. Tačiau nepaisant amžiaus jis labai išmintingai suvokia negailestingai lekiantį laiką. Galbūt todėl ir skuba. Skuba susirasti tuos, kurie jam rūpi. Dvidešimt metų jis gyveno vien gandais apie tėvą. Dėliojo mintyse jo portretą vien iš motinos ir tetos pasakojimų. Neva kadaise buvo išsilavinęs, aukštuosius mokslus baigęs vyras. Neva, pabūgo atsakomybės ir vos išgirdęs apie užsimezgusią gyvybę, pabėgo. Visgi turėjo tėvo širdyje būti kažkokių jausmų jam, sūnui, nes protarpiais paskambindavo, kartą aplankė. Dabar, suaugęs ir savarankiškai mąstantis jaunuolis panūdo pažinti tėvą pats. Išgirsti jo pasakojimą. O tai, ką jis išgirdo ir sužinojo, per vieną vakarą į šipulius sudaužė ilgus metus dėliotą mozaiką. Būna, likimas permeta tiltus ir padovanooja antrą šansą.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...