Daugiau nei prieš trisdešimt metų dvi jaunas mergaičiukes suvedė skaudus likimas. Neturėdamos artimųjų, labai greitai jos tapo kaip seserys. Iki to laiko, kai atėjo metas užverti valdiškos globos įstaigos duris ir išeiti į savarankišką gyvenimą. Kaip gi jis susiklostė kiekvienai iš jų? Ir kodėl po daugelio metų vienai kitos teko ieškoti? Kai bevaikė sutuoktinių pora ryžosi įsivaikinti tris vienos šeimos paliktus vaikučius, jiems buvo leista įsivaikinti tik du vyresniuosius. Kodėl ne visus tris? Nes trečiasis, kaip jiems buvo pasakyta, ūmai susirgo ir mirė. Daug metų vyresnieji brolis ir sesuo, o ir juos užauginę žmonės, širdies gilumoje abejojo, ar tai tiesa? Pagaliau, jeigu taip, tuomet kur gi tas kapelis, prie kurio už mirusįjį galėtų uždegti žvakelę? Tačiau kokia netikėta jiems buvo žinia, kurią vieną rugsėjo popietę atvežėme šiai šeimai... Ir dar viena labai graži istorija, apie kadaise draugišką, mėgstančią susiburti šeimą, išblaškytą pokario sūkurių ir savu pagreičiu lekiančio gyvenimo.