Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis. Daugiau nei prieš devynerius metus pradėjome nagrinėti vienos jaunos moters Jorūnės Račkauskienės prašymą surasti jos artimuosius. Tai buvo pirmoji pažintis su Jorūne. Kuomet tik tik prisilietėme prie Aldonos Zakarauskienės, vėliau Kėvišienės, išsibarsčiusios šeimos istorijos. Paieškas sunkino tai, kad nei Jorūnė, nei kas kitas negalėjo pasakyti, kiek gi Aldonos gimdytų vaikų buvo iš viso? Kiek gi jų, skirtingomis pavardėmis, įvaikintų ar užaugintų valstybės brolių ir seserų galėtų būti iš tikrųjų. Prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau galėjo susitikti keturios vienos motinos dukros. Vėliau dar ir brolis. O visai neseniai išsiaiškinome, kad prieš keturiolika metų viena olandų šeima iš Lietuvos įsivaikino jų jauniausiąjį broliuką - Aleksą Zakarauską. Taip, prieš devynerius metus Lietuvoje prasidėjusios paieškos nuvedė mus į Olandiją. Ir dar dvi nostalgiškos istorijos apie vedybas be meilės, patirtį, kurią nemiela prisiminti, ir draugystę, kuri atrodė, negali baigtis.