Kaip keičiasi etnografinis Musteikos kaimas, esantis Dzūkijos nacionaliniame parke. Per sovietmetį, Musteikos veidą subjaurojo pirkių, svirnų ir kluonų stogus padengęs šiferis. Sutrūnijo vietos meistrų gaminti langai, nunyko puošnios langinės, ornamentuoti lėkiai ir vėjalentės, kitos mažosios architektūros detalės. Vasara prabėgo ir štai Musteikos kaimas pilnas stogdengių, stalių ir dailidžių, kasdien suvažiuojančių iš visos Lietuvos. Poška kirviai, skiedros lekia. Vienoje iš sodybų, pirkios stogas jau uždengtas gontais. Kitą sodybą baigia apjuosti senovinė tvora. Pirkia, kurioje mokyklą buvo įkūręs gamtininkas Tadas Ivanauskas, pradėta restauruoti, šviečia pakeisti supuvę rąstai. Medinio paveldo restauratorius Laimonas Bartkus pirkias išpuoš ir mažosios architektūros detalėmis. Restauruodamas langus, meistras nenaudoja šiuolaikinių medžiagų – nei silikono, nei glaisto, o senovinę sandarinimo medžiagą. Restauravimo darbai baigsis kitų metų pavasarį. Per žiemą naujai gontais ir skiedrom dengti stogai, pakeisti sienojai, sutvertos tvoros patamsės ir iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad Musteika nesikeičia šimtą metų. Deja, žinoma, greitai taip nebus. Kol kas bus restauruota per dešimt sodybų.