Kaip skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, apie trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir vartoti tinkamo maisto yra išmetama kaip atliekos – dėl to auga maisto poreikis ir jo kaina, prastėja jo kokybė, didėja socialinė atskirtis. Augant žemės ūkio produkcijai, plečiasi ūkio plotai ir nyksta miškai bei kitos natūralios gamtos buveinės. O dėl sąvartynuose pūvančio maisto susidaro klimatą keičiančios metano dujos. Jei maisto švaistymas būtų valstybė, pagal poveikį klimato kaitai užimtų trečią vietą po Kinijos ir Jungtinių Valstijų.

Dažnai galvojama, kad maistą į šiukšliadėžę meta turtingesnių Vakarų valstybių gyventojai, o tokiose šalyse kaip Lietuva šios bėdos nėra. „Ar Lietuvoje maisto švaistymas problema? Atsakymas priklauso nuo to, su kokiomis valstybėmis lyginsimės. Aišku, norisi baksnoti pirštu į tas, kurios švaisto daug, bet yra šalių, kuriose žmonės maisto beveik neišmeta“, – sako naujo tyrimo apie Lietuvoje švaistomą maistą ir galimybę juo pasidalinti su nepasiturinčiais vadovė, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė dr. Gitana Alenčikienė. Autorė Inga Janiulytė.