Apie mirtį... kas po jos?

„Kur bepažiūrėtum, žmonės apie tai galvojo, kalbėjo, į tai kreipė savo veiksmus: ritualus, įvairias praktikas. Šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas gana platus, mes galime žiūrėti pragmatiniu žvilgsniu – sukaupta tiek daug patirties, kodėl gi nesusipažinus su kuo įmanoma daugiau? Tuo praturtinam savo gyvenimą, būdraujančios sąmonės gyvenimą – turim potencialą turtinti gyvenimą tą, kurį aš gyvenu čia, šiandien ir dabar,“ – mano Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas, sinologas lektorius Vytis Silius, kalbėdamas apie „Tibeto mirusiųjų knygą“.

„Tu sugebi jau valdyti mirtį, o ne vien tiktai gyvenimą. Bet tam būtinos praktikos. Budizmas nepripažįsta nei Kūrėjo, nei Baudėjo, nei Malonių dalintojo, bet negalime sakyti, kad jis nepripažįsta Dievo. Sąmonė turi įvairius lygmenis, mes nueinam tarsi į kitą visatą ,“ – teigia Sogjalo Rinpočės „Tibetiečių gyvenimo ir mirties knygos“ vertėjas Algirdas Kugevičius.