„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas. 2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“ Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.