captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dešimt balų 2017-05-04 16:05

2017-05-04 16:05
378
Įvertinimas: 0
  

Ko siekia aukštojo mokslo reformatoriai? Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą. Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties universitetai, Vilniaus universitetas su prie jo prijungtais Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetu, naujai atsirandantis Kauno universitetas, kurio pagrindą sudarytų Kauno technologijos universitetas su prie jo prijungtais Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetu. Taip pat liks veikti specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus Gedimino technikos universitetas sostinėje, o uostamiestyje – Klaipėdos universitetas, turėsiantis tik technologinį profilį. Tuo tarpu Šiauliuose liks viso labo Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas. O Panevėžyje ir toliau veiks Kauno technologijos universiteto padalinys. Iš dviejų menų akademijų liks viena – siūloma sujungti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Vilniaus dailės akademiją. Niekas nesikeis ir Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vykdančioje valstybinį užsakymą. O štai Kaune bus įkurta dar viena aukštoji mokykla – Mykolo Romerio universiteto pagrindu buriama Policijos akademija. Reforma palies taip pat ir valstybines kolegijas. Pradėjus tinklo pertvarką buvo kalbama, jog ketinama jungti tik universitetus, o štai kolegijų tinklas esąs optimalus. Pertvarkomų aukštųjų mokyklų vadovai ir bendruomenės jau reiškia nepritarimą siūlymams. Ar reformatoriai kalbėjosi su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos įsivaizduoja galinčios prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerėjimo? Kokią pridėtinę vertę sukurs universitetų sujungimas? Kodėl eina piketuoti studentai, nors jiems žadama, kad studijų sąlygos gerės, bakalauro studijos taps nemokamos, o ir jie gaus prestižiškesnių universitetų diplomus. Kokiais skaičiavimais rėmėsi pertvarkos autoriai? Laidoje dalyvaus vyriausybinės darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis direktorius dr. Ramojus Reimeris, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...