captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atodangos 2004-06-10 11:05

2004-06-10 11:05
89
Įvertinimas: 0
  

Testamentas – reikšmingas dokumentas, kadaise ko ne sakramentinis aktas, leidimas sielai į dangų. Anot mirties supratimo, vakarų kultūros istorijoje tyrinėtojo Filipo Arieso, žmogui neparašiusiam testamento galėjo būti taikomos net sankcijos, draudžiama laidoti bažnyčios žemėje. Tai buvo ne tik investicijos į amžinąjį gyvenimą, bet ir civilizuotas žemiškojo gyvenimo finalo sutvarkymas. Iki menkiausių smulkmenų surašytas testamentas padėdavo artimiesiems išvengti nesutarimo dėl velionio turto. Mūsų laikus pasiekė supasaulėtintas testamentas, paskutinei valiai nebeteikiama tiek svarbos. Naujaisiais laikais vyraujanti komplikuota reakcija į mirtį, o mūsuose ir privačios nuosavybės nuvertinimas sovietmečiu iškreipė požiūrį į testamentą. Į jį žiūrima kaip į neprivalomą juridinį aktą. Beje, ES šalyse, testamentams skiriamas deramas dėmesys. Testamentas įstatymo saugomas liko privačios teisės reikalu aprobuotu naujajame Lietuvos respublikos civiliniame kodekse. Betgi šį kartą kalbėsime ne apie šiuolaikinę notarinę praktiką, o pažvelgsime į testamentinio paveldėjimo tradiciją Lietuvoje. Kalbėsime su istoriku apie chrestomatinius paskutinės valios liudijimus – dangaus pasą ir šio pasaulio dokumentą, unikalų teisinį aktą surašomą žmogui gyvam esant, o įsigaliojantį tik po jo mirties.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...