captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pašnekesiai apie tave ir kitus 2017-02-24 14:05

2017-02-24 12:51
854
Įvertinimas: 0
  

Niūrūs veidai, nepasitenkinimo kupinos kalbos, nuo gyvenimo naštos sulinkę kojos ir pakumpę pečiai. Tai – ne siaubo ar katastrofų filmo vaizdai. Tai – mūsų kasdienybė. Piktinasi jaunuolis, kad Lietuva tikra provincija ir nėra jokių perspektyvų, bamba senolis, kad šlovinga praeitis dingo, o dabartyje nieko gero nematyti. Kai kurie įvaldę meną graužti, kritikuoti save, kai kurie burnoja ant lemties, piktavalių žmonių. Statistika taip pat negailestinga: pirmaujame savižudžių skaičiumi, alkoholizmo mastais. Kodėl neišmokstame tiesiog gyventi ir kurti? Kodėl mums visko negana, nepakanka, netaip? Kokios priežastys lemia nuolatinį nepasitenkinimą, apatiją, baimingumą? Ar esame savo kančioje unikalūs? O gal įmanoma išbristi iš niurzgėjimo melancholijos? Gal nepasitenkinimą ir liūdesį galime pakeisti džiugiu ir vaisingu gyvenimu?

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...