captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žinių amžius 2013-12-04 16:03

2013-12-04 12:39
711
Įvertinimas: 0
  

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, požeminio geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje yra gausūs ir neišsemiami. Skirtingai nuo daugelio ES šalių, mes galime džiaugti, kad geriame vandenį iš čiaupo. Iš požeminių telkinių gaunamas vanduo nėra užterštas nitratais, chloruojamas kaip anksčiau. Dažniausiai geležies, mangano ar kitų mineralų perteklius yra pašalinamas. Tačiau tokiu švariu vandeniu ne visi Lietuvos regionai gali džiaugtis. Ne visose vandens tiekimo stotyse yra naudojamos naujausios vandens gerinimo technologijos. Mes apsilankėme Antavilių vandens gerinimo stotyje, kuri dar 2002 m. buvo įvertinta Lietuvos metų gaminio medaliu. Mūsų šalies mokslininkų, inžinierių ir kitų specialistų sukurtos technologijos leidžia vilniečiams ir aplinkiniams rajonams džiaugtis geros kokybės, beveik prilygstančiu mineraliniam, vandeniu. Apie tai pasakos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas ir Antavilių vandens gerinimo stoties specialistas Arūnas Kuzma. Kaip Lietuvoje formavosi vandenys? Nuvyksime prie Vilkiškių atodangos, 15 km nuo Vilniaus. Apie 35 m aukščio atodangoje Neries upės slėnyje atsidengia smėlingi kvartero amžiaus dariniai. Iš viso pasaulio mokslininkai važiuoja tyrinėti tipiškas ežerinės kilmės smėlių storymės, slūgstančios po morena. Ar visada sveika gerti šaltinių vandenį? Dešiniajame Neries krante netoli Nemenčinės nuo seno stūkso vadinama Šventoji ola. Kalbama, kad nuo olos skliautų lašantis karbonizuotas vanduo turi gydomųjų savybių. Skališkių uola – valstybės saugomas objektas, gamtos paminklas. Ką apie tai mano geologai, mokslininkai? Prie olos kalbamės su Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Jonu Satkūnu ir inžinieriumi, atliekančiu šaltinio vandens stebėseną, Zdislavu Zdanevskiu.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...