captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žinių amžius 2013-10-23 16:03

2013-10-23 23:39
983
Įvertinimas: 0
  

Krantinių kaip viešųjų miesto erdvių raida priklauso nuo istorinių aplinkybių. Anot architekto dr. Tomo Grunskio, Lietuvoje ji vyko savaimingai. Pereinant prie šių laikų, Lietuvos krantinės per pastarąjį dešimtmetį beveik nepakito. Keista, kodėl šiandien užmirštos tokios istoriškai svarbios Lietuvos miestų erdvės? Šis klausimas buvo aptariamas architektų, susirinkusių į tarptautinį Kauno architektūros festivalį. Kaip paskatinti architektų dialogą su visuomene? Kodėl jau daugelį metų viešųjų erdvių kaitos ir formavimo klausimai yra ne tik aktualūs, bet ir sunkiai išsprendžiami? Architektai konstatuoja, kad daugelyje prie vandens telkinių (ypač upių) išsidėsčiusių Lietuvos miestų krantinių formavimas praktiškai nevyksta. Išimtis galėtų būti Klaipėda ir jos uostas. Čia krantinės pertvarkytos siekiant suderinti uosto ekonominius ir miesto visuomeninius interesus. Taigi, kokių krantinių šiandien mums reikia? Ar suderinami jaunų žmonių poreikiai su vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojais? Mintimis dalijasi architektas dr. Tomas Grunskis.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...