captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvoji istorija 2013-04-12 16:03

2013-04-12 03:47
1067
Įvertinimas: 0
  

Kovos su Kryžiuočių ordinu ir su tuo susijusios istorinės aplinkybės lėmė, kad Žemaitija ir Žemaitijos krikštas tapo politinių kovų objektu. Vakarinės Lietuvos gyventojus žemaičius krikštyti pradėta 1413 metais – praėjus ketvirčiui amžiaus po valstybės valdovų ir Aukštaitijos krikšto. Lapkričio mėnesį Vytautas ir Jogaila apkrikštijo kelis tūkstančius žemaičių prie Dubysos ir Nevėžio upių. Tačiau šio krikšto metu nebuvo įkurta Žemaičių vyskupija. Po trejų metų pertraukos, Konstancos bažnytinio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir žemaičiai, sprendimu žemaičių krikštas buvo tęsiamas. Jis vyko dalyvaujant susirinkime deleguotiems Vilniaus ir Lvovo vyskupams bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. 1417 metų spalio 24 dieną Vytautas įsteigė Žemaičių vyskupiją su centru Medininkuose ir paskyrė pirmąjį jos vyskupą Motiejų. Laidoje apžvelgsime, kaip klostėsi žemaičių krikšto byla – galbūt evangelizacijos procesas buvo įmanomas ir žymiai anksčiau, kartu su pirmosiomis taikiomis misijomis, kas joms sutrukdė, kokį vaidmenį šiame kelyje į krikščionybę atliko kunigaikštis Vytautas ir patys žemaičiai? Laidoje dalyvauja vyskupas Jonas Boruta, meno ir bažnyčios istorikė, Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė. Radijo laidų ciklą, skirtą žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, remia Kultūros paveldo departamentas.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close