captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvoji istorija 2013-03-08 16:03

2013-03-08 05:44
1123
Įvertinimas: 0
  

Klausimas, kurį retoriškai kelia trys lietuvių istorikai „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ neturi vieno atsakymo. Nuo pat įvykio pradžios iki mūsų dienų vis dar tęsiasi diskusijos, kaip buvo laimėtas šis karas ir skirtingos tautos skirtingais laikotarpiais deda nevienodus akcentus. Žalgirio mūšio vaizdinio interpretavimo tradicijų savitumą ir įvairovę liudija net skirtingi mūšio vardai: vokiečių Tannenberg, lenkų Grunvald, lietuvių Žalgiris, baltarusių Dubrouna. Pirmiausia norisi akcentuoti tai, kad šioje naujoje studijoje apie Žalgirio mūšį pasakojama ne apie patį mūšį, bet apie tai, kaip formavosi ir laikui bėgant kito istorinis Žalgirio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje. Žalgirio atminimo tradiciją ikimoderniais laikais apžvelgė istorikas Rimvydas Petrauskas, „ilgajame XIX amžiuje“ aptarė istorikas Darius Staliūnas, o nuo pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki sąjūdžio pratęsė istorikas Dangiras Mačiulis. Dar kartą apie Žalgirio mūšio vertinimus istorinėje raidoje svarstė naujos studijos apie šį mūšį šie trys autoriai ir du recenzentai- istorikas Darius Baronas ir menotyrininkė Jolita Mulevičiūtė, pristatydami visuomenei istorinį leidinį „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“. Dalyvių išsakytos mintys įrašytos knygos pristatyme , kurį organizavo Valdovų rūmai ir leidykla „Mintis“.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...