captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dainų šventė 2014

 

Dainų šventės „Čia – mano namai“ programa

2014 m. birželio 28 – liepos 6 d.

 

Liepos 2d.

Dainų šventės atidarymo koncertas.  Katedros aikštė. Šventės pradžią paskelbęs renginys, skirtas lietuviškai dainai, jos keliui pagerbti, suvokti ir pajusti, kur yra tikrieji dainos namai, kas jos kūrėjai bei saugotojai.



Liepos 3d.

Ansamblių vakaras.   Kalnų parkas. Ansamblių vakaro teatralizuotas koncertas – tarsi kelionė per Lietuvą, aplankant visus etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Klaipėdos kraštą  –  ir kiekvienam skiriant atskirą koncerto dalį. Tūkstančius metų nepakitusiais vardais ir simboliais į mūsų atmintį pasibels protėviai – prūsai, sūduviai, jotvingiai, kuršiai, sėliai. Trys tūkstančiai dalyvių – dainų ir šokių, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos – sukurs nuostabų reginį, atspindintį lietuvių kultūrinę įvairovę ir savitumą – dainų, tarmių, kostiumų, muzikos instrumentų, šokių ir žaidimų. Visa tai įvyko sakralioje vietoje, ten, kur prasidėjo Lietuvos valstybė – mūsų namai.



Liepos 4d.

„Skambėkite, kanklės“.   Šv. Jonų bažnyčia. Penktą kartą surengtas senojo lietuvių muzikos instrumento kanklių koncertas klausytojams leido pažinti unikalią šio instrumento prigimtį ir suvokti šiandienos kankliavimo ypatumus. Koncerte kankliavo per 600 iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykusių kanklininkių – kanklių pedagogių, mokinių, muzikuojančių tradicinėmis ir koncertinėmis kanklėmis, – akordai sušildė vieną sakraliausių senojo Vilniaus erdvių – Šv. Jonų bažnyčią.



Baltų genčių kostiumų pristatymas.  Valdovų rūmų kiemas. Apsilankę didinguose Lietuvos valdovų rūmuose pasijusite tarsi viduramžiais – į muzikos garsų ir šviesos pripildytą rūmų kiemą išdidžiai žengs senosios baltų gentys: lietuviai, žemaičiai, aukštaičiai, kuršiai, jotvingiai, žiemgaliai ir sėliai. Įvyko I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymas. Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti kostiumų kolekcija atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Įspūdingą kostiumų kolekciją papildo juvelyriniai dirbiniai, odiniai aksesuarai, darbo įrankiai ir ginklai.



Liepos 5d.

„Vario audra“.  Kalnų parkas. Kalnų parką pripildė varinių dūdų garsai. Jungtinis šimto kolektyvų – nuo vaikų ir jaunimo iki suaugusiųjų – pučiamųjų instrumentų orkestras atliko populiarius Lietuvos kompozitorių kūrinius. Į atskirus orkestrus susiburė saksofonininkai ir trombonininkai. Juos keitė skambus ir didingas karinių pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymas. Gaivalinga „Vario audra“ įsuko visus žiūrovus, priversdama juos dainuoti ir siausti kartu su geriausiais pūtikais, būgnininkais ir šokėjomis. Koncertas prasidėjo tarsi ramiu vėjo gūsiu, kuris laipsniškai peraugo į neregėtą stichiją, ataidėdamas Kristijono Donelaičio „Metus“, nukeldamas žiūrovą į senosios sostinės Trakų pilies menes ir grąžindamas į veržlų šiuolaikinio miesto ritmą.



„Sodauto“.  Lietuvos futbolo federacijos stadionas. Šokių dienos sumanymas – susieti šventę su etniniais simboliais, įprasminančiais pasaulį, šeimą, kaip valstybės pamatą, per vienos lietuvių šeimos gyvenimo istoriją pažvelgti į savo šalies dabartį, visos tautos būtį. Lietuvių tautosakoje su žmogaus gyvenimu ir viso pasaulio sandara neretai siejamas sodas. Jį reikia sodinti, prižiūrėti, puoselėti – kaip ir šeimą, namus, tad Šokių dienos temai atskleisti pasirinktas „Sodauto“ pavadinimas.



 

Liepos 6d.

Eitynės. Iš Katedros aikštės į Vingio parką.

Istorines valdovų, bažnytines, amatų cechų procesijų tradicijas tęsiančios Dainų šventės eitynės – vienas spalvingiausių, smagiausių, vitališkiausių šventės renginių.

Tradiciškai ši dainuojanti, šokanti, vaidinanti, plyšaujanti, mosikuojanti šventės dalyvių, delegacijų, galima sakyti – tautos, grandinė iš Katedros aikštės linksmai nuvingiavo pagrindine sostinės arterija – Gedimino prospektu – į vilniečiams ir sostinės svečiams prieglobstį teikiantį Vingio parką.



„Čia – mūsų namai“.  Vingio parko estrada

Daina lietuviui – įgimta savastis. Paprasta ir sudėtinga – visokia. Ir Dainų dienos dainos visokios. Vingio parko estradoje aidėjo gražiausi visų laikų kūriniai chorui – nuo klasikinių iki modernių harmonijų ir šiuolaikinių ritmų, senosios liaudies dainos, harmonizuotos pagal Vakarų Europos klasikinės harmonijos kanonus, kūriniai a cappella – visa, kas neatsiejama nuo Dainų dienos ištakų. Vienu kvėpavimu dainavo per dvylika tūkstančių įvairaus amžiaus choristų iš 350 kolektyvų. Jiems pritarė pučiamųjų instrumentų orkestrai, kiti atlikėjai.  Drauge traukėme dainas, kurias branginame, su kuriomis užaugome – čia, kur mūsų namai.

 

 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...