captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbos praktikos patarimai

PAKLYDĘ LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI

Linkiu būti ne tik gražia, bet ir protinga. Ar taip gali būti?

Jokiu būdu. Čia reikia dvejybinio naudininko (kokiai?): linkiu (tau) būti ne tik grãžiai,  bet ir protingai.

Vairuotojus ragina/prašo būti atsargius ar atsargiems?

Bingo! Atsargius. Kodėl? Todėl, kad vairuotojus (ką?). Jeigu liepia vairuotojams būti, tada atsargiems (gink Dieve, ne atsargiais).

Koks euro kursas – 1 prie, 1 su ar 1 ir 3,5?

Tik ne prie 3,5 (didžioji kalbos klaida) – vienas gali būti prie namo, prie tvoros, prie stalo, nes prie dažniausiai žymi vietą. Pinigus keisime santykiu vienas euras su 3,5 lito, valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų).

Šampūnas praturtintas vitaminais/vanduo praturtintas mineralais – ar gerai?

Negerai. O štai mėgstama veikla žmogų praturtina – gerai. Praturtintas netinka su įnagininku (kuo?). Jei norite pasakyti, kad ko nors papildomai įdėta, reikėtų sakyti papildytas kuo ar kaip kitaip, pvz.: šampūnas papildytas vitaminais/vanduo papildytas mineralais; šampūnas su vitaminais/vanduo su mineralais; šampūnas, turintis vitaminų/vanduo, turintis mineralų.

Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai, kiek turiu atostogų šiai dienai? Ar gerai?

NE! Jei nėra paskirties, naudininkas netinka. Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai (=šią valandą/iki šios valandos)? Kiek turiu atostogų šiai dienai (=Kiek atostogų turiu sukaupęs šiandien/iki šios dienos)? Metų pradžiai (=pradžioje) LRT dirbo 565 darbuotojai.

Naudininkas tiktų tokiuose sakiniuose, pvz.: Būtent šiai dienai (išleistuvėms, draugės vestuvėms ar pan.) pasisiūdinau suknelę. Šiai minutei/akimirkai ruošiausi visą gyvenimą. Šventėms išsikepiau tortą ar pan.

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai

Iš abstraktų vedinių su priesaga -inis nedarykit – turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus keiskite į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.

Mes mylim vienas kitą, bet sunku pažinti vienam kitą

Ko gero, ne daug kas tokius pasakymus, kaip reikia pažinti; būtina gerbti; nėra priežasties įtarinėti, užbaigtų vienas kitą, nors vardininkas (vienas) čia visai tinka. Taisyklė paprasta – tereikia iškelti klausimą, ir žinosit, kokį linksnį vartoti: Pirmiausia privalu vienas (KAM? taisoma vienam) kitą pažinti. Reikia užjausti vienas (KAM? taisoma vienam) kitą. Reikia išmokti vienas (KAM? taisoma vienam) su kitu kalbėti atvirai. Mums nėra priežasties įtarinėti vieni (KAM? taisoma vieniems) kitus. Būtina gerbti vienas (KAM? taisoma vienam) kitą.  Svarbu ir meilė vienas (KIENO? taisoma vieno) kitam. Mes siekiame, kad pranyktų nepasitikėjimas vieni (KIENO? taisoma vienų) kitais.

Bet mes (KAS?) mylim vienas kitą; džiaugiamės (KAS?) vieni kitais ir pan.

„NEPERPRANTAMAS“ KIRČIAVIMAS

Mylimai katei, karštai suomei, žaliai  žirafai

Skaitydami antraštę, tikriausiai kirčiavote mylimai, karštai, žaliai. Nieko nuostabaus, tai viena dažnesnių kirčiavimo klaidų. Moteriškos giminės vardažodžių niekada nebūna kirčiuota galūnė (išskyrus įvardį kuriái), tad įsidėmėkit: mýlimai katei, kárštai suomei, žáliai žirafai, šáltai žiemai, mínkštai sofai, bjaurèsnei suknelei, šiurkščiai klaidai, báltai meškai, gerbiamai poniai, grajai tetulei,  nuobõdžiai paskaitai  ir pan.

Kaip kirčiuoti žodį patiekalas?

Kad nenuklystumėte, įsidėmėkit – pãtiekalas kirčiuojamas kaip pãkaitalas:

pãkaitalopãtiekalo; pãkaitaluipãtiekalui;  pãkaitaląpãtiekalą; pãkaitalupãtiekalu; pakaitaluosèpatiekaluosè; pakaitalaipatiekalai; pakaitalųpatiekalų; pakaitalámspatiekaláms; pãkaitaluspãtiekalus; pakaitalaispatiekalais; pakaitaluosèpatiekaluosè.

Kodėl kirčiuojama bažnýčia, bet koplyčià?

Gal kai kam ta priežastis atrodys ir nerimta, bet šie abu seni slavų kalbų skoliniai kirčiuojami skirtingai todėl, kad nevienodu laiku atėjo į lietuvių kalbą. K. Būgos teigimu, tvirtapradę priegaidę išlaikęs žodis bažnýčia yra kur kas senesnis skolinys negu koplyčià. Koplyčià, kaip ir kiti vėlesni (jau po XIII a.) Lietuvą pasiekę slavizmai, turi tvirtagalę priegaidę (K. Būga. Rinktiniai raštai, t. 3, Vilnius, 1961, p. 46).

Kūčios, Kalėdos

Linksniuojant žodį Kūčios kirtis šokinėja taip, kaip ir linksniuojant žodį pùpos: pùKūčių, pùpomsKūčioms, pupàsKūčiàs. Į galą kirtis šoka ir sakant Kalėdàs.

ATSARGIAI! EPIDEMIJA!

Įkyruolis ir ne visada tinkamas pakankamai 

Pakankamai įdomus, pakankamai geras, pakankamai jaunas, pakankamai naujas ir viskas, ką tik norime apibūdinti, yra pakankamai, pakankamai ir pakankamai. Net ir biudžetas, kai kas sako, yra pakankamai skurdus, ir oras pakankamai šaltas, ir sriuba pakankamai riebi, o kai kas net turi pakankamai mažai laiko.

Žodis pakankamai < pakankamas, -a reiškia „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“, tad kažin ar norima pasakyti, kad biudžetas skurdus ir sriuba riebi tiek, kiek reikia, o turėti ko nors pakankamai mažai – apskritai nesusipratimas.

Be įprastai siūlomų žodžio pakankamai taisymų (gana, pernelyg, labai ar pan.), kai kuriais atvejais tiktų ir priesaga -okas, -a, pvz., biudžetas yra skurdokas; rytoj bus šaltoka; sriuba rieboka; ir beveik pamiršti priešdėlių apý-, pó- vediniai, pvz., apýgeris, apýjaunis, apýnaujis, apýriebis, apýkvailis,  pógeris, pópiktis, pógražis, póriebis.

Tačiavimo epidemija. Ar tikrai visada tinka tačiau?

Pastaruoju metu populiarumo viršūnėje atsidūrė jungtukas tačiau – rašomas ten, kur visai netinka. Keli sakiniai iš autentiškų tekstų, kad suprastumėte, apie ką mes čia:

Mūsų kūne, medyje, žolėje yra dešimtys įvairiausių metalų, tačiau (=ir arba nereikia jungtuko) gyvybei jie visi būtini. Jaunikliai išskyla maždaug po dviejų mėnesių, tačiau (nereikia jungtuko) kiaušiniai pasižymi viena keista savybe.

Net ir sakinys juo pradedamas, nors gero stiliaus tekste taip neturėtų būti:

Čia vienas intensyviausiai naudojamų žemdirbystės regionų. Tačiau (=Ir arba nereikia jungtuko) ūkininkai juo dalijasi su vienais iš artimiausių mūsų giminaičių.

Beduinai savo kupranugarius gano dykumoj. Tačiau (=Ir arba nereikia jungtuko) kad surastų savo gyvuliams pašaro, turi juos vedžioti iš vienos vietos į kitą.

Jungtukas tačiau  tinka tada, kai norime išreikšti prieštaravimą: Pvz.:

Šaukė ji ilgai, tačiau niekas neatsiliepė. Norai dideli, tačiau galimybių maža.

Tačiau tikrai nevertas vietos populiarumo viršūnėje, prieštaravimui reikšti yra ir kitų jungtukų: o, bet, vis dėlto, užtat.

Tad prieš rašydami tačiau, pagalvokite, ar tikrai jis tinka.

Nauja žodžio matyti vartojimo mada – nevykusi

Kaip jūs matote šią situaciją; kaip jūs matote šią statistiką; kokias jūs priemones matote ir pan.gal kiek per daug pretenzinga. O juk galima paprastai paklausti:

Kaip jūs vertinat šią situaciją? Kaip pakomentuotumėte tokią statistiką/ką galėtumėte apie tai pasakyti? Kokių priemonių, jūsų manymu, reikėtų imtis ir pan.

 

TAI NE TAS PATS

Rėžimas – ne tas pats, kas režimas

Visi žino, kas yra rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. brėžti, kirsti; 3. labai skaudėti; 4. šnek. atvirai, tiesiai sakyti ir kt.), tai rėžimas ir bus veiksmo, atliekamo rėžiant, pavadinimas. Kai kurie rėžimu pavadina valstybinę santvarką ar tiksliai nustatytą darbo, poilsio tvarką, objektų parametrus; bet tam yra kitas žodis – režimas, atėjęs iš pranc. regime, o šis kilęs iš lot. regere – „vadovauti“.

Magistratūra – ne tas pats, kas magistrantūra

Būna keista girdėti, kai žmonės sako studijuojantys magistratūrojeMagistratūra turi visai kitokias reikšmes: 1. sen. Romoje – aukščiausia valst. pareigybė; aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose šalyse – teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų.

Aukštesnės pakopos universitetinės studijos yra magistrantūra

Viršsvoris – ne tas pats, kas antsvoris

Su antsvoriu jus į lėktuvą įleistų, bet už viršsvorį tektų susimokėti. Antsvoris yra žmogaus svoris, viršijantis jo normalią kūno masę, o viršsvoris tinka kalbant apie bagažą, krovinį ar transporto priemonę.

Rūpestis – ne visai tas pats, kas rūpinimasis

Rūpestis yra nerimas, vaizdžiai tariant, galvos skausmas dėl ko nors, o rūpinimasis – veikimas, pastangos siekiant padėti, todėl visai netinka sakyti rūpestis kuo. Jei kuo, tai tik rūpinimasis, pvz., rūpinimasis (NE rūpestis!) pagyvenusiais žmonėmis, beglobiais gyvūnais. O jei jau rūpestis, tai tik dėl ko, pvz., rūpesčių dėl ko nors turi kiekvienas.

 

KABLELIS, KURĮ VISI RAŠO, NORS JO NEREIKIA

Su pagarbapagarbiai

Laiško pabaigoje po mandagumo žodžiais su pagarba ar pagarbiai kablelio nereikia.

 

KITI DALYKAI

Kada remiantis, kada remdamasis

Dokumentų rengėjai mėgsta pastraipą pradėti remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis, nepaisydami, koks paskui bus sakinys – su veikėju ar be jo. Remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis tinka beasmeniame (kai veikėjo nėra) sakinyje, pvz., remiantis rekomendacijomis, buvo priimtas nutarimas; atsižvelgiant į darbuotojo prašymą, suteiktos nemokamos atostogas; vadovaujantis taisyklių 3 punktu, parengtas veiksmų planas. O kai sakinyje veikėjas yra, privalu vartoti pusdalyvį (atitinkamai derinant giminę ir skaičių), pvz.: remdamasi rekomendacijomis, komisija (VEIKĖJA)  priėmė nutarimą; atsižvelgdamas į darbuotojo prašymą, suteikiu (VEIKĖJAS – AŠ) nemokamas atostogas;  vadovaudamiesi taisyklių 3 punktu, parengėme (VEIKĖJAS – MES) veiksmų planą.  

Ne patikrinimui, supažindinimui, sukirčiavimui ar tvirtinimui

Kai ką nors duodate, teikiate, siunčiate kokiu nors tikslu, rinkitės bendratį:

Siunčiu tekstą tikrinti ir kirčiuoti. Dokumentas teikiamas supažindinti, įstatymas – tvirtinti.

Virš šimto namų – kada gerai, kada ne

Jei virš šimto namų praskrido balionai, tada gerai, bet jei bendrovė pastatė virš šimto namų – jau negerai. Virš tinka tik vietai reikšti: virš bambos, virš galvos, virš dvidešimties žmonių galvų. Kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti tinka daugiau kaip (negu, nekaip, nei), pvz., bendrovė pastatė ne virš šimto, o daugiau kaip (negu, nei) šimtą; šimtą su viršum; per šimtą namų; silkių nupirkau ne virš kilogramo, o daugiau kaip (negu, nei) kilogramą; kilogramą su viršum.

Daugiau šimto

NIEKADA taip nesakykit. Būtinai reikia žodelio kaip, negu, nei, pvz., Susirinko daugiau šimto žmonių (taisome daugiau kaip (negu, nei) šimtas) žmonių (galimi ir kiti variantai: per šimtą, šimtas su viršum, su trupučiu); Nusispjauk per kairį petį ne daugiau trijų kartų (taisome ne daugiau kaip (negu, nei) tris kartus).

Žmonių tarpe

Tarpų žmogus gal ir turi, bet juose nieko įdomaus nevyksta. O kitais atvejais kieno tarpe verčiau nevartoti, sakykit tarp ko, iš ko ir pan.:

Didelio susidomėjimo sulaukta žiūrovų tarpe (=didelio žiūrovų susidomėjimo). Mokslininkų tarpe (=Tarp mokslininkų) dėl to nėra vienos nuomonės (=Mokslininkai dėl to neturi vienos nuomonės; Mokslininkų nuomonė šiuo klausimu nėra vienoda). Komandų tarpe (=Iš komandų; Tarp komandų) geriausiai pasirodė vilniečiai. Reikia gerinti darbo drausmę vairuotojų tarpe (=vairuotojų darbo drausmę). Tai nekelia šalies autoriteto Europos valstybių tarpe (=tarp Europos valstybių).

Apie tuo pačiu

Susitikim kavinėj, tuo pačiu ir užkąsim. Srėbsim sriubą tuo pačiu šaukštu. – Katrame sakinyje gerai?

Tuo pačiu netinka, kai norime pasakyti, kad tuo pačiu metu kas nors daroma ar nutinka, todėl tokius sakinius taisom: Susitikim kavinėj, tuo pačiu (=kartu) ir užkąsim; Rungtynes laimėjo Brazilijos futbolininkai ir tuo pačiu (=taip, šitaip) tapo pasaulio čempionais; Pasėdėsiu, tuo pačiu ir pasnausiu (=Pasėdėsiu ir pasnausiu ar pan.)

O tuo pačiu su daiktavardžiu puikiausiai tinka, kaip tame sakinyje apie sriubą ir šaukštą.

Pilnačiai veikiant, žmonės darosi suirzę

Kas tiesa, tas tiesa, bet šį sakinį reikėtų taisyti:  Pilnaties veikiami žmonės darosi suirzę. Daugiau pavyzdžių: Vaikas, mamai padedant (taisoma mamos padedamas), sukonstravo robotą. Vadovaujant tikram lyderiui (taisoma Tikro lyderio vadovaujama) komanda gali daug pasiekti. Diriguojant svečiui (taisoma Svečio diriguojamas) choras atliko keletą kūrinių. Žinovui patarus (taisoma Žinovo patarti) savo Pifą pirkom iš veislyno.  

Nepagailėjo daug gražių žodžių tavo adresu. Ar gerai?

Kad nepagailėjo gražių žodžių, tai gerai, bet ne tavo adresu, o apie tave. Adresu kaip polinksnis nevartotinas, todėl tokių pasakymų reikėtų vengti, pvz., Daug kritiškų pastabų žmonės išsako Seimo narių adresu (=apie Seimo narius; dėl Seimo narių darbo ar pan.).

Nekompetetingas

Jei kas nors jums kolegą apibūdins kaip nekompetetingą, drąsiai galit suabejoti to, kuris taip sako, kompetencija. Mat tas, kas turi kompetencijos, žino, kad žmogus yra kompetentingas arba nekompetentingas.

Sudalyvauti

Bendrinėje kalboje sudalyvauti netinka, nes tai žargonas. Pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti pasitarime, sudalyvauti konkurse ir pan. keiskite, atsižvelgdami į kontekstą ir stilių. Pvz.: Paklaustas, ar pats sudalyvautų (=dalyvautų, ryžtųsi dalyvauti, sutiktų dalyvauti) realybės šou, vedėjas atsakė: „už jokius pinigus“. Merginos iš Alytaus puikiai sudalyvavo (=pasirodė) šlapių marškinėlių konkurse.

Kalbėjomės per „Skype‘ą“ ar skaipą?

Galimi trys rašymo variantai:

1. Dalykinio, mokslinio stiliaus tekste reikėtų rašyti taip: kalbėjosi per programą „Skype“; turi paskyrą socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ ir pan.

2. Nevartojant žodžių programa, svetainė, reikia linksniuoti, pvz.: kalbėjosi per „Skype‘ą“; turi paskyrą Twitteryje“, „Facebooke“ (apostrofo nereikia, nes žodis baigiasi priebalsiu).

3. Nedalykinio ir nemokslinio stiliaus tekste galima rašyti skaipas, feisbukas, tviteris, nes šie žodžiai po truputį virsta bendriniais, kaip nutiko su internetu, mersedesu, tojota, nošpa ir pan. 

Apie prisegtuką

Susirašinėdami su draugais, žodį prisegtukas vartoti galite, bet dalykinėje kalboje jo reikėtų vengti.  Prie elektroninio laiško ne prisegama, o pridedama, todėl pridedamas tekstas vadinamas priedù. Angl. attach – liet. pridėti, pridėti priedą; angl. attachment – liet. priedas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (2008; p. 369).

Įtakoti ir įplėšoti – to paties plauko

Nors žodis įtakoti baisiai populiarus ir patogus vartoti, vis dėlto reikėtų jį pamiršt, nes jis visiškai iškritęs iš sistemos. Įtakoti pasidarytas iš įtaka, kadangi nėra tokių žodžių kaip įžangoti (įžanga), įžvalgoti (įžvalga), įplėšoti (įplėša), įmokoti (įmoka), tai negali būti ir įtakoti.

O kokį pakaitą rinktis, priklauso nuo stiliaus ir konteksto: atsiliepti, paveikti, veikti, formuoti, daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos, daryti poveikį, palikti pėdsaką, lemti.

 

Pyragėlis su saldžios varškės įdaru – ne grietinietis

Grietinietis galėtų būti Grietinės šalies gyventojas, nes su priesaga -ietis, -ė sudaromi asmenų pavadinimai, pvz.: kaunietis, -ė, egiptietis, -ė, kaimietis, -ė, tautietis, -ė. O tas dar iš vaikystės visiems žinomas pyragėlis turėtų būti grietinėtis, kaip varškėtis, lašinėtis (pyragaitis su lašiniais).  

Herbera ar gerbera?    

Daug kas turbūt pasakytų herbera, galbūt manydami, kad pavadinimas susijęs su lotynišku žodžiu herba „žolė; arbata“, o tuos, kurie taria g, laiko neišmanėliais, neva įtaką jiems padariusi rusų kalba (rusai, kaip žinot, garso h neturi, sako g). Deja, yra gerbera, nes pavadinimas kilęs iš XVIII a. gyvenusio vokiečių gydytojo ir botaniko J. Gerberio pavardės.

(Parengta pagal K. Gaivenio knygą „Margas žodžių pasaulis“, Vilnius, 1987) 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close