captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar tikrai mūsų kalba skurdi?

Pirštūnis, ausiadyglis, smirdeklė – kas tai?

Didžiulį smagumą patirsite vartydami „Grybų enciklopediją“, ten tokių pavadinimų rasite... Labai gerai vaikams paskaityti – atversite neribotas žodžių darybos galimybes. Štai kokių pavadinimų aptikom:

sviestinė ir verpstakotė plempė, juodkotė ugniabudė, stirnabudė, smulkusis mažūnis, dvokiančioji smirdeklė, guotenė, kvapioji guotė, skydinė gijabudė, dėmėtoji plaušabudė, ožiakvapis nuosėdis, žvynuotoji skujagalvė, varpelinis mėšlinukas, gličioji geltonpėdė, šėtonbaravykis, ausiadyglis, trimitėlis, piestinis pirštūnis, rudasis ausūnis.

Kaip grybas kremblį ir budę įveikė

Kažkada grybus lietuviai krembliais ir budėmis vadino. Kremblys buvo bet koks tvirtas, geras grybas, o budė – menkavertis šungrybis.  Budė dar iki šiol  kai kuriuose pavadinimuose slepiasi: lakštabudė, šlakabudė, stirnabudė, žvynabudė ir pan. Bet iš baltarusių kalbos atėjęs grybas kremblį ir budę išstūmė. Kaip teigia J. Klimavičius („Nuo liaudies terminijos prie mokslinės“, Terminologija. 3 sąsv. 1996), tai nutiko veikiausiai todėl, kad reikėjo vieno žodžio gimininei sąvokai pavadinti.

Ir kas per vienas tas dantẽnis?

Japonų ir kinų virtuvės mėgėjai tikrai žino ir ne kartą yra jo valgę – tai grybas šiitake, tik lietuviškai.

Atspėkit, kas yra nugarplauka?

Pirma mintis, ko gero, būtų „nugaros plaukas“ arba „žmogus, mėgstantis plaukioti nugara“.

Antrasis variantas teoriškai galėtų būti, bet nugarplaukomis vadinama blakių šeima (lot. Notonectidae) ir būtent dėl to, kad vandens paviršiuje jos plaukioja pilvu į viršų. Jos skaudžiai kanda ir yra plėšrios, tad visai tiktų ir kaip keiksmažodis: „Ach, tu, nugarplauka neraliuotas!“

O kirčiuoti galima ir nùgarplauka, ir nugárplauka.

Grabštùkas ir áušena – netikusi pora

Grabštáuti reiškia vaginėti, grabštùs – linkęs vagiliauti, grabštùkas – vagilius, o vagiliui áušena – vėpla ar žioplys – į porą  tikrai netinka.

Kaip dar pavadinti jautruolį

Ašãrius, ašaráutojas, ašarìnis, moteris gali būti net ašãriuvienėaimãnius, aimanuoklis, dejuoklis, jautriabūdis, jautriaodis, jautriaširdis, jautriasielis.

Lietuviai – bulviai, vokiečiai – dẽšriai

Žmogų, valgantį daug bulvių, galima vadinti bulviumi, o tą, kuris negali gyventi be dešrų, – dẽšriumi.

Rūkiniai – ne vegetarams

Rūkytas dešras, kumpius, lašinius galima vadinti rūkiniais (rūkinys kirčiuoti kaip traukinys).

Kaip lietuviškai regresas?

Kad progresas yra „pažanga“, kiekvienas žino, o kad regresas yra „atžanga“, ko gero, retas girdėjo.

Tad jei veiksmų būna pažangių, tai būna ir atžangių.

Jei vartojame ateivį, kodėl pamiršom apeivį?

Kelio, miško ir net santechnikos apeĩvis – žmogus, kuris apeidamas prižiūri, tad iš esmės tai inspektorius, prižiūrėtojas, būklės kontroliuotojas. 

Kauno marių regioninis parkas pasišovė prikelti šį pavadinimą – rengia  apeivių kursus. Apeivis parko portale apibūdinamas kaip savo krašto žygeivis, aplinkosaugininkas, kraštotyrininkas, gamtininkas, istorikas. 

Pavasarį pats laikas atsikratyti daiktãpalaikių ir núodėvų

Daiktãpalaikis – nereikalingas, prastas daiktas.

Nuodėvos – nudėvėti drabužiai, skarmalai. Į tą pačią kompaniją tinka ir drabùžgaliai – prasti drabužiai, skarmalai.

Kas yra ìšnara, žino visi, o kas yra ìšraita, ìšėma, ìšrakos?

Priešdėlio iš- vedinių vartojama palyginti nedaug, pvz.: išnara, išvarža, išeiga, išvyka, išėdos, nors žodyne jų daugybė. Štai nedidukas sąrašas:

ìšduža – išdužusi dalis;

ìšdroža – kas išdrožta, drožinys, išdrožta vieta;

ìšrausa – išrausta vieta, skylė;

ìšėma – išpjova, įdubimas;

ìškyša – išsikišusi ko nors dalis;

ìškanda – iškąsta vieta, iškarpa;

ìšpuva – išpuvusi vieta;

ìšraita – kas išraityta, išraityta pagražinimas;

ìšraiža – kas išraižyta;

ìšgauba – išgaubta vieta, išgaubimas;

ìšdauba – išdubusi vieta, išdubimas;

ìšgava – išgavimas;

ìšgaros – kas išgaravę, garai;

ìšeikvos – kas išeikvota, išeikvoti pinigai;

ìšgėros – gėrimų likučiai; 

ìšrakos – kas iškrapštoma. 

Sirglùs, -ì ir imunùs, -ì

Žmogų, linkusį dažnai sirgti, galima vadinti sirgliù. Sirglùs, -ì – senas lietuviškas žodis. O atsparus ligoms yra imunus, tik šis kilęs iš lot. immunis, kurio pirminė reikšmė „atleistas nuo prievolių“.

Ką žemaičiai vadina blusìnėmis?

Tymùs – virusinę infekciją, kurios vienas iš požymių – smulkus viso kūno bėrimas.

Kada susergama greitlige?

Kai prisivalgius neprinokusių vaisių ar uogų, pramuša dugną.

Ir dar apie žarnyną: storoji žarna buvo vadinama dugnoliù (dugnõlis), dūblinge.

Tamsraudonės kelnės su šviesrudžiais dryžiais

Nebūtina sakyti tamsiai ar šviesiai koks, galima vartoti sudurtinius žodžius, pvz.: tamsgelsvis, tamsgeltis, tamsgeltonis, tamsrudis, tamsiažydris, tamsjuodis, tamsmėlynis, šviesmėlynis, šviesrainis, šviesrudis, šviesraudonis, šviesžalis.

Gal kiek sunkoka ištarti, bet vis tiek gražu.

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...