captcha

Jūsų klausimas priimtas

Minios vaizdiniai – Nacionalinės dailės galerijos parodose

Net trys parodos, nagrinėjančios individo ir visuomenės santykių atspindžius mene, penktadienį bus atidaromos Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Net trys parodos, nagrinėjančios individo ir visuomenės santykių atspindžius mene, penktadienį bus atidaromos Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG).Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytos parodos, pristatančios individo ir visuomenės santykių atspindžius mene.

Paroda „Minios“, aprėpianti Lietuvos meno kūrinius nuo XIX amžiaus iki šių dienų bei paroda „Maršas. Iljos Fišerio 1946–1953 metų fotografijos“ atkreipia dėmesį į skirtingus minios vaizdinius bei jų santykį su visuomeniniais procesais. Tarptautinėje parodoje „Apie praeivius ir kaimynus“ pristatomos individualistinės menininkų intervencijos į visuomenės gyvenimą – 1970-1990 m. negalerinėse erdvėse vykę performansai.

Kaip praneša „Panorama“, keliose Nacionalinės dailės galerijos erdvėse atidarytos trys parodos, kurias jungia bendra tema – individo ir visuomenės santykių atspindys mene. Didžiausia paroda „Minios“ atidaryta didžioje salėje, pasak jos kuratorių, parodoje analizuojami minios vaizdiniai Lietuvos mene nuo XIX  amžiaus iki šių dienų. Per pusantro šimto kūrinių sugrupuoti į keturias temas, kiekvienoje jų savitas požiūris į minią, kaip jis pakito per šimtmečius.

„Buvo įdomu, kas yra minia šiandien, nes pati minios sąvoka atsirado XIX amžiuje. Pirmiausia minią pradėjo analizuoti psichologai, vėliau atsirado sociologijoje, moderni minia užgimė kartu su Prancūzijos revoliucija ir ilgą laiką buvo suvokiama kaip neigiama, kaip žlugdanti individą. Tik XX amžiaus antroje pusėje ima kalbėti apie kitokią sampratą ir ją traktuoja iš kitos pusės kaip teigiamą ir kūrybinė potencialą“, – sako viena parodos kuratorių Dovilė Tumpytė.

Kitoje parodoje – fotožurnalisto Iljos Fišerio fotografijos, darytos nuo 1946 iki 1953-iųjų atspindi vieną tipiškiausių totalitarinės kultūros reiškinių – sovietines masines demonstracijas. Sovietinėje spaudoje dirbęs fotografas kasmet gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją išeidavo į Vilniaus gatves ir rengė fotoreportažus.

„Ši medžiaga  yra iškelta pirmą kartą, negatyvų kolekciją išsaugojo jo  šeima, dėkinga jiems, kad ji neredagavo ir necenzūravo. Medžiaga sudėtinga komplikuota, nes kalbame  apie politinį, socialinį laiką, kuris kelia iki šiol rezonansą. Kaip mes jį  suprantame, kaip matome –  Ilja Fišeris vienareikšmiškai jį mato taip, kaip norėjo jį matyti valdžia“, – parodos kuratorė dr. Margarita Matulytė.

„Aptikau įdomią dokumentaciją: tai 1953 metais surengtą gedulo mitingą, skirtą Stalinui pagerbt prie Vilniaus geležinkelio stoties, demonstracijas fotografavo juodai baltas, o gedulo mitingą padarė spalvota juosta. 1953 metai tarsi baigia tą etapą, kai minia sutrinka, kai ji nusispalvina, nusidažo, atsiranda laisvamanybė, nes net fotografo raiškoje matome ne unifikuotą minią, o žmogiškus žvilgsnius“, – priduria M. Matulytė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close